Panevėžio sporto centro trenerių kantrybės taurė persipildė. Jie rengia raštą įstaigos vadovui, reikalaudami peržiūrėti darbo užmokesčio koeficientus. Visgi treneriai prasitaria, kad nebeadekvatūs atlyginimai – tik ledkalnio viršūnė sportininkų kalvėje.
Jei raštas tyliai nuguls į direktoriaus Sauliaus Raziūno stalčių, jo pavaldiniai nusiteikę keliauti tiesiai pas miesto merę.
Trūko kantrybė
Aukščiausio lygio sportininkus, garsinančius Panevėžio vardą visoje Lietuvoje ir už jos ribų, ruošiantys treneriai piktinasi: jų koeficientai – vieni mažiausių šalyje, o jaunųjų sportininkų ruošimo sąlygos – apgailėtinos.
Vardo ir pavardės prašęs neviešinti Panevėžio sporto centro treneris pasakoja, kad atlyginimas jau daug metų praktiškai nesikeičia.
Nors priimant į darbą trenerių reikalaujama turėti pedagogo kvalifikaciją, tačiau šie specialistai nėra priskiriami pedagogams, todėl jų darbo užmokestis neauga kaip mokytojų.
Negana to, anot pašnekovo, Panevėžio sporto centro trenerių darbo užmokesčio koeficientai – vieni mažiausių Lietuvoje.
„Jaunimas nebenori už tokį atlyginimą dirbti, o kiti vengia apie tai garsiai kalbėti, baimindamiesi, kad dar labiau sumažins valandas. Jaunas treneris gauna vos 800 eurų. Kas už tokią sumą eis, kai tenka dirbti šešias dienas per savaitę, o vienintelį laisvadienį skirti kelionėms į varžybas“, – kalbėjo treneris.
Rašte, kurį planuojama perduoti Sporto centro direktoriui, surašyti kitų miestų taikomi koeficientai tokių įstaigų treneriams.
Pasak vieno iš pasirašiusiųjų, neaišku, kaip bus sureaguota į šį raštą, tačiau rankų jie nežada nuleisti – neatmeta galimybės praverti ir merės kabineto duris.
„Jeigu šis mūsų raštas nuguls į stalčių, kreipsimės į merę. Mes tikrai prasčiau nedirbame, paruošiame tikrai nemažai aukšto lygio sportininkų, bet mūsų koeficientai mažiausi Lietuvoje“, – teigė treneris.
Į varžybas – antikvariniais autobusais
Pasak Sporto centro darbuotojo, šioje įstaigoje ne vienus metus tvinksi ir dar vienas pūlinys – prastos darbo sąlygos. Trenerio teigimu, dar pernai buvo kreiptasi į Panevėžio savivaldybės Tarybą su prašymu skirti finansavimą naujam autobusiukui, kuris vežiotų jaunuosius sportininkus į varžybas. Tąkart prašymas nesulaukė palaikymo.
Jaunieji Panevėžio sportininkai į varžybas kituose miestuose darda senutėliais autobusais.
Šiuo metu Sporto centro kieme stovi kitos švietimo įstaigos kaip nebetinkamas nurašytas mokyklinis autobusas kietomis sėdynėmis, visiškai nepritaikytas ilgoms kelionėms, šalia – beveik trečią dešimtį perkopęs autobusas „Ford“ ir kiek naujesnis, bet lietuviškoms žiemoms visiškai netinkamas „Mercedes“, kuriame net ir šiltai aprengti vaikai šąla.
Treneriai kaskart meldžia, kad savaitgalį būtų daugiau varžybų – taip didesnė tikimybė, jog Sporto centro administracija išnuomos šiltą ir patogų autobusą.
„Vairuotojai labai prižiūri tuos senus autobusus, bet iki nelaimės – vienas žingsnis. Vežame vaikus, kurie reprezentuoja mūsų miestą, kurie yra mūsų ateitis. Dar pernai keltas klausimas, kad Sporto centrui reikia naujo autobusiuko, bet miesto Taryba tokiam pirkiniui nepritarė. Taip norėtųsi visus Tarybos narius susodinti į mūsų autobusiukus ir pavežioti“, – kalbėjo treneris.
Salėse šalta ir drėgna
Sporto centro treneriai guodžiasi, kad vaikai sportuoja itin prastose salėse.
Atvykusieji į varžybas iš kitų miestų šiurpsta tokias pamatę. Šaltuoju metu drėgmė tokia didelė, kad vaikai net per varžybas slidinėja ant drėgnų grindų.
„Jeigu šis mūsų raštas nuguls į stalčių, kreipsimės į merę. Mes tikrai prasčiau nedirbame, paruošiame tikrai nemažai aukšto lygio sportininkų, bet mūsų koeficientai mažiausi Lietuvoje.“
„Mūsų sporto salės apgailėtinos. Sporto rūmai dar rekonstruojami, o Beržų ir Šermukšnių sporto salės remonto turbūt nemačiusios nuo pastatymo laikų. Sporto centro infrastruktūrą perėmė Nekilnojamojo turto valdymo centras, galgi kažkas pasikeis, bent jau geranoriškai reaguoja į mūsų prašymus“, – tikisi pašnekovas.
Mato visos Lietuvos problemą
Panevėžio sporto centro direktorius Saulius Raziūnas teigė, kad trenerių koeficientai, pagal kuriuos skaičiuojamas darbo užmokestis, yra tokie, kokie nustatyti visoje Lietuvoje – yra tam tikros minimalios ir maksimalios ribos, į kurias ir orientuojamasi.
„Sportas yra pasirenkamoji Savivaldybės funkcija, tad vienos savivaldybės remia šią sritį daugiau, kitos mažiau, vienos labiau finansuoja vienas komandas, kitos – kitas. Sporto finansavimas skirtingas, tad negalėtume lygintis su kitais miestais. Kokį finansavimą mūsų įstaigai skiria Savivaldybė, tokiu ir turime tenkintis. Trenerių darbo užmokestis priklauso ne tik nuo bazinės algos, bet ir nuo darbo krūvio, kvalifikacijos, meistriškumo. Aukštesnės kvalifikacijos treneriai tikrai gauna daugiau nei pradedantieji. Pas mus treneriai uždirba nuo 1 100 iki 3 500 eurų popieriuje“, – aiškino S. Raziūnas.
Anot jo, dabartinė Vyriausybė numačiusi kelti atlyginimus ir treneriams.
S. Raziūnas viliasi, kad kilstelėjus algas būtų lengviau pritraukti naujų specialistų. Šiai dienai Panevėžio sporto trenerių vidutinis amžius – per penkiasdešimt metų.
„Mums vis sunkiau prisikviesti jaunus trenerius, turintys kvalifikaciją renkasi mokyklą ir nesuka galvos – visi vakarai ir savaitgaliai tik jų. Treneriai dirba vakarais, o savaitgaliais vyksta į varžybas kitame Lietuvos gale. O darbo užmokestis net nepriartėjo prie mokytojų atlyginimo. Bet tai visos Lietuvos problema“, – sako S. Raziūnas.
Ragina pakentėti
S. Raziūnas sutinka, kad jaunieji sportininkai į varžybas vežami senutėliais autobusais. Visgi, anot direktoriaus, jie visi tinkami dalyvauti eisme.
Direktorius neginčija, kad ir sporto salės ne tokios, kokiose turėtų treniruotis vaikai.
„Taip, Beržų ar Šermukšnių gatvėse esančios salės – apverktinos būklės. Bet jos ir buvo statomos giliu sovietmečiu kaip sandėliai. Kadangi sovietmečiu šildymas nekainavo, galima buvo pleškinti kiek tik nori, tokios plonos sienos ir neapšiltintas stogas niekam tada nekėlė keblumų. Dabar akivaizdu, kad sienos per plonos. Pakeitėme langus, apšiltinome stogą, bet reikia renovuoti šildymo sistemas, ventiliaciją, rekuperaciją. Kiek žinau, bus bandoma tvarkyti“, – aiškino S. Raziūnas.
Pasak jo, būtų galima tiesiog atsisakyti avarinės būklės sporto salių, bet tuomet išvis neliktų, kur treniruotis jauniesiems sportininkams.
„Ką paveldėjome, tą ir turime. Miestui sporto salių yra gerokai per mažai. Turime tiesiog iškentėti, kol visos sporto bazės sulauks remonto“, – mano Sporto centro direktorius.
Savivaldybė laukia direktoriaus pagrindimų
Samanta KRIVICKIENĖ
Panevėžio savivaldybės Sporto skyriaus vyr. specialistė
„Statistikos, kuri leistų palyginti visų savivaldybių sporto centrų trenerių koeficientus, Lietuvoje nėra. Teigti, kad Panevėžio sporto centro trenerių koeficientai – „mažiausi šalyje“, neturime pagrindimo.
Pagal teisės aktus už Panevėžio sporto centro turtą ir lėšas atsakingas direktorius. Direktorius, teikdamas 2026 m. įstaigos lėšų poreikį Savivaldybės administracijai, turėtų pateikti Lietuvos sporto centrų trenerių koeficientų analizę ir pagrindimus dėl transporto priemonės reikalingumo.
Savivaldybės administracijos sudaryta darbo grupė dėl biudžeto projekto parengimo ir sudarymo, gavusi visų biudžetinių įstaigų poreikius, įvertins poreikius ir galimybes.
Esant galimybėms numatys lėšas darbo užmokesčio fondui didinti bei transporto priemonei įsigyti.
Matydama sisteminės priežiūros poreikį Savivaldybė įsteigė Panevėžio nekilnojamojo turto valdymo centrą (PNTVC). Sporto bazės jam perduotos patikėjimo teise. PNTVC tikslas ne tik prižiūrėti, bet ir planingai atnaujinti bazes. Taikoma aiški priežiūros tvarka – sudarytas objektų prioritetų sąrašas (dangos, šildymas, vėdinimas).
Šiuo metu mieste atnaujinama sporto infrastruktūra: netrukus pradės veikti pripučiamas futbolo maniežas, įrengta nauja irklavimo bazė, vyksta Panevėžio daugiafunkcio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ rekonstrukcija.“
Sporto centre sportuoja apie 1200 miesto jaunuolių. Su jais dirba 53 treneriai. Jų darbo sąlygos atnaujintame lengvosios atletikos manieže ir prie jo esančioje dviračių sporto bazėje, suremontuotose Durpyno g. esančioje rankinio ir Elektronikos g. esančioje buvusioje FA sporto salėse, „Nevėžio” buvusios mokyklos tinklinio salėje, graikų-romėnų imtynių ir bokso salėse, „Kalnapilio” arenos dviračių treke, „Impulso” plaukimo baseine, visiškai naujoje irklavimo sporto bazėje yra puikios. Nėra blogos treniruočių sąlygos ir „Aušros” buvusios mokyklos patalpose įrengtose treniruoklių ir dziudo sporto salėse, penkių miesto mokyklų sporto salėse, sporto gimnazijos žaidimų ir dziudo ir bokso ir sunkiosios atletikos sporto salėse, V. Variakojo stalo teniso ir šachmatų sporto salėse. Tai kur čia drėgna ir šalta… Treniruotės ir dalyvavimas varžybose aprūpinamas sporto inventoriumi, apranga ir kitomis reikalingomis priemonėmis. Mieste ilgaamžių autobusų (15 metų ir senesnių) tikrai labai daug, jų tinkamumas priklauso nuo priežiūros, o techninė būklė tikrinama kas pusę metų privaloma tvarka. Tai kur čia tie nurašyti ar keliantys pavojų… Kitas reikalas kad jų trūksta ir reikia nuomotis, nes kiekvieną savaitę apie 20 komandų (krepšinio, tinklinio, rankinio) vyksta į varžybas. Treneriams numatytas darbo užmokesčio prilyginimas mokytojams naujame biudžete ir tai yra žinoma. Šiuo metu treneriams sudaroma galimybė dirbti ir kitose įstaigose – mokyklose, sporto gimnazijoje ar versle, nes sporto centre darbo krūvis trenerių pageidavimu yra 14 – 32 (akademinės po 45 min.) savaitinės valandos. Taigi čia labiau panašu ne į ledkalnio viršūnę, o į burbulą…
Sporto centre sportuoja apie 1200 miesto jaunuolių. Su jais dirba 53 treneriai. Jų darbo sąlygos atnaujintame lengvosios atletikos manieže ir prie jo esančioje dviračių sporto bazėje, suremontuotose Durpyno g. esančioje rankinio ir Elektronikos g. esančioje buvusioje FA sporto salėse, „Nevėžio” buvusios mokyklos tinklinio salėje, graikų-romėnų imtynių ir bokso salėse, „Kalnapilio” arenos dviračių treke, „Impulso” plaukimo baseine, visiškai naujoje irklavimo sporto bazėje yra puikios. Nėra blogos treniruočių sąlygos ir „Aušros” buvusios mokyklos patalpose įrengtose treniruoklių ir dziudo sporto salėse, penkių miesto mokyklų sporto salėse, sporto gimnazijos žaidimų ir dziudo ir bokso ir sunkiosios atletikos sporto salėse, V. Variakojo stalo teniso ir šachmatų sporto salėse. Tai kur čia drėgna ir šalta…Taigi čia labiau panašu ne į ledkalnio viršūnę, o į burbulą…
Sporto centre sportuoja apie 1200 miesto jaunuolių. Su jais dirba 53 treneriai. Jų darbo sąlygos atnaujintame lengvosios atletikos manieže ir prie jo esančioje dviračių sporto bazėje, suremontuotose Durpyno g. esančioje rankinio ir Elektronikos g. esančioje buvusioje FA sporto salėse, „Nevėžio” buvusios mokyklos tinklinio salėje, graikų-romėnų imtynių ir bokso salėse, „Kalnapilio” arenos dviračių treke, „Impulso” plaukimo baseine, visiškai naujoje irklavimo sporto bazėje yra puikios. Nėra blogos treniruočių sąlygos ir „Aušros” buvusios mokyklos patalpose įrengtose treniruoklių ir dziudo sporto salėse, penkių miesto mokyklų sporto salėse, sporto gimnazijos žaidimų ir dziudo ir bokso ir sunkiosios atletikos sporto salėse, V. Variakojo stalo teniso ir šachmatų sporto salėse. Tai kur čia drėgna ir šalta… Taigi čia labiau panašu ne į ledkalnio viršūnę, o į burbulą…