Autografai – po koncerto
Į ką tik iškeptų scenos žvaigždučių, dalyvavusių projekte „Kelias į žvaigždes“, koncertą Palangos vasaros estradoje prisirinko nemažai jaunųjų atlikėjų gerbėjų. Ištikimiausi – vaikai ir paaugliai – grūdosi kuo arčiau, tikėdamiesi gauti pamiltų dainininkų autografus.
Koncertą vedęs Mino (Mindaugas Mickevičius) pradėjusiems kabarotis į sceną bambliams paaiškino, kad be autografų savo gerbėjų dainininkai tikrai nepaliks – visi trokštantieji juos gaus po koncerto. Mino, Vilijai (V.Matačiūnaitė), Donatai (D.Virbalaitė), Vudžiui (Arvydas Martinėnas), Haroldui (H.Šklėrius), Rulei (Rolandas Skripaitis), Ramintai (R.Vyšniauskaitė) žiūrovai negailėjo plojimų – iš televizijos ekranų skambėjusios užsienietiškų šlagerių lietuviškos versijos, keletas naujų žvaigždžių dainų buvo palydėti karštais plojimais, mažyliai savo numylėtiniams dovanojo gėlių, teikė dovanėlių.
Pasibaigus koncertui besitikintieji autografų susispietė prie scenos ir kantriai laukė, kol pasirodys dievinami atlikėjai. Būriui gerbėjų salės darbuotoja paaiškino: „Čia nelaukite. Jie ateis prie baro“. Vaikai ir paaugliai paknopstomis nuskubėjo į nurodytą vietą. „Iš kurios pusės ateis? Ar tikrai čia laukiame?“ – pradėjo abejoti jaunieji gerbėjai.
„Galite nestovėti. Jie tikrai neateis. Išeikite iš estrados, jei ir pasirašys, tai ten, iš kiemo pusės, prie tvoros“, – nurodė sutrikusiems bambliams, matyt, „žvaigždynų“ komandos narys ar vadybininkas – jaunuolis, apsikarstęs auksinėmis grandinėmis.
Gerbėjų būrys nuskuodė į naują dislokacijos vietą. Ne vienas mažylis griuvo, juos lydinčios mamos jau atvirai reiškė nepasitenkinimą tokiu atlikėjų elgesiu. Nuo numylėtinių vaikus skyrė ne tik tvora, bet ir uždaryti vartai. Uždarame kiemelyje stovėjo koncertavusiųjų automobiliai. Vaikai, įsikibę į tvoros virbus, kantriai laukė pasirodant savo dievukų, skandavo jų vardus.
Numylėtiniai apgavo
Jie išėjo. Raudonplaukė Donata patraukė tiesiai į automobilį ir nė nežvilgtelėjo į prie tvoros prilipusius vaikus. Maldaujantys gerbėjų šūksniai suminkštino tik Haroldo ir Vudžio širdis – vaikinai priėję kantriai pasirašinėjo, fotografavosi.
Kai lauke pasirodė Mino, gerbėjai dar labiau sukruto, šaukė savo numylėtinį, viltingai tiesė popierėlius ir plakatus. Dainininkas, deklaruojantis, kad žiūrovams priklauso ne tik jo dainos, bet ir širdis, nė nepažvelgęs į ištikimų gerbėjų būrį, sėdo į mašiną ir įjungęs garsinį signalą išrūko iš kiemelio. Mėgstamiausia, mylimiausia vaikų dainininke išrinkta Vilija, apdovanota „Vaikų balso“ statulėle, nesivargino net pamojuoti ją šaukiantiems vaikams.
„Vilija, pasirašyk mažiukams“, – nesusilaikė viena jau ašarojančio dainininkės gerbėjo mama. „Man reikia važiuoti“, – mestelėjo dainininkė prieš sėsdama į mašiną.
„Galėjo nežadėti. Mama, Mino sakė, kad myli mus visus. Negi jis melavo?“ – nebeslėpė nusivylimo savo numylėtiniais vaikai. „Žvaigždės mat atsirado. Išpopuliarėjo per keletą mėnesių ir susišnekėti nebeįmanoma. Cicinas ir tas randa laiko po koncerto nusifotografuoti, pasirašyti , o čia – piemenys“, – piktinosi jaunųjų gerbėjų tėvai.
Beje, tas pats Mino vienoje televizijos laidoje prisipažino, kad „koncus“ atidirba sąžiningai ir pusvalandį po jų jaučiasi kone ištiktas komos. Žinoma, jei dainavimui pakanka tik sąžiningo darbo, apie etinę šios veiklos pusę vargu ar verta diskutuoti – už sąžiningą darbą paprastai sąžiningai sumokama, o visa kita – tos pačios sąžinės reikalas.
Rasa Šošič
Nuotr. Televizijos išpopuliarinti vaikų ir paauglių
dievukai elgiasi tarsi pasaulinio lygio scenos žvaigždės – žaidžia savo
mažamečių gerbėjų naiviu patiklumu.
