Specialistai sako, kad įgudusiai akiai žmogaus rašysena atskleidžia jo asmenybės savybes, apie kurias kartais neįtaria net artimieji. Bene vienintelis šalies grafologas, be to, kaligrafijos mokytojas Rolandas BILINSKAS tą patvirtina.
ARCHYVO nuotr.
Pasak Rolando Bilinsko, grafologija – tai visas mokslas, nusakantis žmogaus būdo savybes pagal jo raštą. Yra netoli šimto įvairių rašto požymių, pagal kuriuos kaip dėlionė sulipdomas psichologinis žmogaus portretas.
Pagal raštą galima nustatyti mūsų savivertę ir lyderystę, socialumą, intelektą ir kūrybingumą, temperamentą, veržlumą, trūkumus. Tačiau grafologas nepasakys žmogaus amžiaus, lyties, rasės, politinių pažiūrų, religijos, kairiarankis tai žmogus ar dešiniarankis. Nepasakys ir ateities.
Vis dėlto, tvirtina šios savaitės „Panevėžio balso“ pašnekovas, kiekvienam žmogui, ypač politikui ar verslininkui, labai svarbu turėti nepriekaištingą parašą, kuris tinkamai jį reprezentuotų. Juk parašas – žmogaus įvaizdžio dalis. Ne paslaptis, jo teigimu, kad daugelis pasaulio politikų, šalių vadovų, verslininkų parašą yra patikėję grafologams.
Galiausiai, pasitelkiant raštą, galima sėkmingai koreguoti žmogaus charakterio savybes – sustiprinti teigiamas, sumažinti ar net panaikinti neigiamas.
– Kartais sakoma, kad grafologija nėra rimtas mokslas, o galbūt daugiau pramoga. Ką galėtumėte atsakyti tiems žmonėms?
– Pasaulyje yra daug solidžių, garsių, rimtų kompanijų, turinčių padalinių visame pasaulyje, kurios naudojasi grafologų paslaugomis. Jeigu tai nebūtų rimta, kažin ar taip būtų. Tarkime, neteko girdėti, kad tos kompanijos naudotųsi tarologų, astrologų, chiromantų paslaugomis.
Verslas – pragmatiškas subjektas, žiūrintis praktinės, racionaliai panaudojamos naudos. Grafologija dažniau naudojama personalo atrankoje, o visų kitų minėtų dalykų – tarologijos, būrimo iš kavos tirščių – neteko girdėti, kad verslas juos pasitelktų.
– O mūsų verslininkai naudojasi grafologo paslaugomis?
– Žinoma. Naudojasi darbuotojų atrankos kompanijos, patys vadovai, kad būtų įvertinti, pažintų savo raštą. Juk grafologija leidžia pažinti ir kitą asmenį, ir patį save, nes raštas keičiasi. Žinant tam tikras taisykles, požymius, galima analizuoti, kokie yra pokyčiai, bet, žinoma, tam reikia praktikos. Grafologus tam ir kviečiasi, kad jie padėtų pažinti.
Verslo įmonių vadovai, pastaruoju metu gavę informacijos iš interneto ar šiaip pasiskaitinėję, keičia savo parašus. Parašas yra viena grafologijos sudedamųjų dalių. Ši sritis taip pat populiarėja. Tai gana svarbu ir pasaulyje kreipiama daug dėmesio į žmogaus parašą. Lietuvoje, deja, ne. Žiūrint iš grafologinės pusės į politikus, susidaro gana liūdnas vaizdas.
– Minėjote, kad parašas labai svarbus, nes yra žmogaus vizitinė kortelė. Artėja rinkimai į Seimą – ar politikai rūpinasi savo parašu, naudojasi grafologo paslaugomis?
– Kai kurie. Negaliu minėti pavardžių, nes tai konfidencialu. Bet jau kreipiamas dėmesys ir į parašą.
Parašas rinkimų kampanijoje naudojamas jau senokai – nuo Rolando Pakso rinkimų kampanijos laikų. Jis pirmasis pradėjo naudoti, o teisingiau – jo komanda. Dabar visi deda parašus į stendus, lankstinukus ir kitur – ne tik politikai, bet ir sportininkai. Tarkime, Rūta Meilutytė.
Kas dėl politikų, sakyčiau, jog jų parašai blogi, kad juos afišuotų, bet taip daroma. Pasaulyje pirma sutvarkomas parašas. Beveik visų žinomų politikų, stambių veikėjų parašai būna pakoreguoti, kad būtų tinkami ir informuotų rinkėją. Pas mus, deja, ne. Kartais, žiūrint į parašą, nematant žmogaus, susidaro ne koks įspūdis. Suraizgytas, nervingas. Netgi žmogus, kuris nieko nežino apie grafologiją, pasižiūrėjęs į tą raizgalynę sakys: „Ne, nelabai.“ Pasaulyje žymių žmonių parašai yra tokie, kokie turi būti. Taigi visai kitoks vaizdas, kitaip priimamas ir pats žmogus.
– Kuo išsiskiria lietuvių parašai? Ką juose pastebite gero ar blogo?
– Pasakysiu, kas nėra gerai: mažai kurio mūsų politiko parašas identifikuoja asmenį. Tai pagrindinė bėda. Kaip minėjau, pasauliniu mastu yra visiškai kitokia situacija. Turiu nemažą kolekciją užsienio politikų parašų, ir lietuvių kardinaliai skiriasi.
Politikas vis dėlto yra matoma figūra. Gana aukštus postus pasiekusių verslininkų parašai geresni nei politikų. Sunku pasakyti, ar jie keitė parašus, – neklausinėjau.
– Kas svarbu vertinant žmogaus raštą – kiekviena raidė ar vis dėlto visuma?
– Būna įvairių niuansų, bet grafologai ieško detalių. Požymių yra netoli šimto – jų ir žvalgosi.
Tų požymių esama ir gerų, ir blogų. Vieni turi vienų savybių daugiau, kitų – mažiau, kiti – atvirkščiai. Iš jų ir sudėliojamas bendras vaizdas.
Kita vertus, turi būti ir neblogas psichologas, kad iš tų požymių, iš tos dėlionės sulipdytum portretą. Mėgėjas arba tas, kuris kokių nors žinių internete prisirankioja, pamatęs vieną požymį negali sakyti, kad žmogus toks ar kitoks yra – galima gana smarkiai suklysti. Yra svarbi visuma. Grafologai, turintys patirties, todėl ir vertinami, kad iš tos visumos kryptingai ir gana tiksliai sudėlioja žmogaus psichologinį portretą.
– Ar daug Lietuvoje profesionalių grafologų?
– Grafologija užsiimu per dvidešimt metų. Manyčiau, kad esu vienas. Daugiau grafologų nežinau – tik apie grafologiją kalbančius tarologus, astrologus, chiromantus. Pastebiu, kad man pateikiant informaciją spaudoje, televizijos laidose, jie kažkaip pritilo ir daugiau nebešneka. Galima sakyti, kad bent jau Lietuvoje esu vienas.
– Ar visuomenėje populiaru domėtis grafologija?
– Šis mokslas populiarėja. Tiesiog apie grafologiją nebuvo labai daug žinoma. Paprastai apie ją šnekėdavo žmonės, kurie burdavo iš kavos tirščių, virgulėmis ir panašiai.
Vienas pagrindinių grafologijos bruožų, kad ji neburia ir neprognozuoja ateities. Grafologija gali pasakyti, koks žmogus yra arba buvo tuo metu, kai rašė. Taigi žmonių nuomonė apie grafologiją ilgai buvo iškreipta, neteisinga. Pastaruoju metu, kai atsirado daugiau informacijos, žmonės patys pradeda daugiau domėtis, šiek tiek kitaip žiūri. Žinoma, ir seminaruose, kai gyvai bendraujama su politikais, verslininkais, nuomonė keičiasi labai greitai. Tai padeda populiarinti ir parodyti tikrąjį grafologijos veidą.
– Kartais painiojama teismo ekspertizė ir grafologija. Paaiškinkite skirtumus.
– Teisminė ekspertizė ir grafologija visiškai skirtingi dalykai. Nereikėtų painioti, nes tai visiškai skirtingos sąvokos. Teisminė ekspertizė lygina, ar, tarkime, du rašto variantai rašyti to paties žmogaus ranka, ar padirbtas parašas, ar ne. Grafologija yra žmogaus psichologinio portreto sudėliojimas pagal raštą.
– Sukurta daug anekdotų apie gydytojų raštą, jo neįskaitomumą. Kaip manote, kodėl nemažos dalies medikų rašysena taip sunku perskaityti?
– Tiems, kurie daug rašo – yra konvejeris, eilė žmonių ir reikia greitai pasirašyti, bet laiko nėra, – galbūt ranka pavargsta dailiai rašyti. Yra gydytojų, užimančių aukštesnes pareigas, į juos kreipiasi daug ligonių ir, kiek teko pačiam matyti, tikrai nekeverzoja, gana dailiai parašo sakinį ir pasirašo.
– Galbūt kokiose nors srityse galima panaudoti grafologiją, bet Lietuvoje dar nepopuliaru?
– Tarkime, užsienyje labai populiarus porų suderinamumas. Pažinčių (ne vienos nakties) portalai naudoja grafologiją ieškodami partnerio ilgesniam laikui, bendravimui, draugystei.
Grafologija parodo žmogaus dalį, kurios galbūt jis pats nenori parodyti. Šiuo atveju įtakos neturi nei išorė, nei apranga, nei kvapas, nei kūno kalba. Yra tam tikrų vidinių dalykų. Apie žmogų galima daug pasakyti visiškai jo nemačius.
Kol kas Lietuvoje grafologija naudojama tik renkantis darbuotojus ir sau pažinti, bet į mane nėra kreipusis nei viena pažinčių agentūra, nei vienas portalas ar dar kas. Mūsų šalyje galbūt kas nors ir naudoja grafologijos žinias, bet man neteko apie tai girdėti.
– Ar žmogus labai nustemba apie save iš rašto sužinojęs tam tikrų dalykų?
– Nebūna, kad žmogus sužino esantis toks, koks pats nė nenumanė. Bet būna, kad nustemba, jog grafologas pamatė tai, ko kiti galbūt nematė ir nežinojo. Būna ir nuostabos, ir lengvo šoko. Nustembama, kad iš rašto labai taikliai nusakoma asmenybė – va, iš rašto apie mane viską pasakė: nors turėjau kažkokių paslapčių, fobijų, pasirodo, viskas matoma!
– Tikriausiai savo praktikoje turėjote įdomių atvejų.
– Visą laiką įdomu. Žmonėms smagu išgirsti ką nors pikantiško, ko galbūt niekas daugiau nepastebėjo. Kartais net ir sutuoktinis, su kuriuo gyventa daug metų, nežinojo kokių nors užslėptų antrosios pusės savybių.
– Parašą galima pakeisti. O raštą įmanoma koreguoti?
– Viską įmanoma. Galima dailiau rašyti. Tam tikra maniera koreguojant raštą, kaip ir parašą, galima save, kaip asmenį, daugiau ar mažiau keisti. Tai vadinama grafoterapija. Ji psichoterapeutų taikoma visame pasaulyje kaip terapijos priemonė.
Žmonėms, kurie praktikuoja kaligrafiją, – tikrai neperdėsiu, – tai yra tam tikra meditacijos ir tobulėjimo forma, nes raštas grafologijoje vadinamas smegenų diagrama. Pagal tai nusakomos savybės. Rašymas savotiškai stimuliuoja arba masažuoja smegenis. Kuo dažniau rašysime, tuo sveikesni būsime. Bent jau mūsų smegenys tikrai!
– Betgi dabar dauguma naudojasi kompiuteriais – ranka jau gal ir mažai berašo.
– Rašo mažiau, bet vis tiek rašo. Pasaulyje pastebima, kad yra regresas, kai žmonės grįžta prie rašymo. Kad ir kaip keistai skambėtų, rašymo priemonių pardavimas ne mažėja, o auga. Kūrėjai ar tie, kurie linkę save tobulinti, grįžta prie rašymo.
Kadangi pats mokau kaligrafijos, tų, kurie atranda kaligrafiją, daugėja. Kursuose apsilanko kaskart daugiau žmonių. Esu grafologas ir kaligrafijos mokytojas. Viena pusė – pagal raštą nustatomas psichologinis žmogaus portretas, o kaligrafija – dailus rašymas. Abi pusės susijusios. Viena yra estetinis savęs lavinimas ir tuo pačiu rašto, o kita – iš rašto bandoma nustatyti asmenybės požymius.
Kalbėjosi Daiva SAVICKIENĖ
