Katalikiškuose kraštuose Užgavėnės švenčiamos labai skirtingai. Lietuviai jų neįsivaizduoja be gardžių blynų, Lašininio ir Kanapinio kovos, brazilai – be spalvingų sambos mokyklų karnavalų. Žiemą lauk varančių vokiečių linksmybėse gausu visko: ir blynų, ir persirengėlių eisenų, ir saldainių miestiečiams.
Aikštes užplūsta persirengėliai
Vokietijos miestai ir miesteliai pabodusį žiemos rūbą nusimeta per Užgavėnes. Jos čia vadinamos Fašingo švente. Dar prieš didžiąją dieną prasideda linksmi karnavalai, persirengėlių eisenos žygiuoja miestų gatvėmis, skamba tranki muzika, visus įtraukianti į linksmybių šurmulį.
Tarsi iš stebuklingos pasakų skrynios į gatves ir aikštes pabyra būriai raganų, velnių, klounų, vampyrų, piratų. Aplinkiniams mėtydami saldainius persirengėliai traukia miestų gatvėmis. Jų eisenas stebi minios žmonių. Žiūrovai neatsilieka nuo eisenos dalyvių, minioje gausu boružių, raganų, kačių, velnių.
Užgavėnių karnavalas turi gilias šaknis. Jie pradėti rengti dar viduramžiais. Žinoma, šiandienos linksmybės toli gražu neprimena pirmųjų švenčių. Rimtos religinės apeigos bėgant laikui virto linksmu šou. Nesuklysime pridėję – komerciniu, nes Fašingas – puikus metas karnavalinių kostiumų ir Užgavėnių skanėstų pardavėjams.
Šiais metais šėlstantieji Fašinge tikriausiai primiršo, kad vokiškoji Užgavėnių šventė mini 500-uosius gyvavimo metus. Anais laikais ji labiau panėšėjo į ritualinius šokius ir dainas, kuriais buvo sveikinamas saulės sugrįžimas.
Saldainių lietus
Šiuolaikiniame karnavale šokių taip pat netrūksta. Persirengėlių pulkeliai eidami smagiai trepsi į trankios muzikos taktą, karnavalinėje eisenoje juda ir išpuošti sunkvežimiai, iš jų miniai moja būriai raganų, velnių, siaubo filmų personažų. Sunkvežimiuose įmontuota galinga aparatūra, tad linksma vokiška muzika drebina visą miestą.
Žiūrovai entuziastingai sveikina eisenos dalyvius, palydėdami juos plojimais, šūksniais, mojuoja parado dalyviams. Šie nelieka skolingi už parodytą dėmesį ir atsako garsiai šaukdami „Ahoy!“
Kiekviename mieste karnavalo tradicijos šiek tiek skiriasi, tačiau šventinėje eisenoje dažniausiai žygiuoja sporto, muzikos, dailės mokyklų, įvairių visuomeninių organizacijų bendruomenės. Eisenos dalyviai žiūrovų dėmesį stengiasi atkreipti išradingais kostiumais, garsia muzika, netikėtais šūksniais ir gausiai iš šalis svaidomais saldainiais. Prieš didįjį Užgavėnių karnavalą visi ruošia maišus, skrybėles ar talpesnes kišenes skanumynams rinkti ir gaudyti. Aktyviausieji – vaikai. Jie iš karnavalo gali parsinešti net po kelis kilogramus gardumynų.
Fašingo šventei vokiečiai pradeda ruoštis dar viduržiemį. Didesniuose miestuose, tokiuose kaip Maincas ar Kelnas, karnavalai šurmuliuoja ne vieną dieną, o ištisas savaites. Kad nustebintų žiūrovus, karnavalo dalyviai iš anksto apgalvoja savo pasirodymus, puošia eisenoje važiuojančias transporto priemones, stengiasi sužinoti konkurentų paslaptis ir kruopščiai saugo savo pasirengimo karnavalui planus. Nors žmones dabar sunku nustebinti, tačiau eisenoje žygiuojantis King Kongas, grėsmingai judinantis savo trijų metrų galūnes, minioje sukelia susižavėjimo šūksnius. Paskui jį plaukia piratų laivas. Žmones saldainiais bombarduojantys piratai nesigėdydami prausiasi ir taško putas į šalis.
Mokytojai bejėgiai prieš linksmybes
Ne ką prasčiau pasipuošę ir žiūrovai. Kartais ir sunku suprasti – kurie karnavalo dalyviai, o kurie – tik smalsūs miestelėnai, mat Fašingo dieną visame mieste pilna persirengėlių ir tai nieko nestebina. Zombiai, raganos, peliukai apsiperka, geria kavą kavinukėse, kerta pietus restoranuose, kuriuose tą dieną gali aptarnauti rūsti raganiūkštė ar vampyras paklaikusiomis akimis. Aišku, kur didelė minia, ten ir nesusipratimai.
Pasitaiko, kad svaidomi saldainiai užgauna žmogų, bet skausmą tas pats saldumynas beregint ir numalšina. Kai pabosta žiūrėti į persirengėlius, vokiečiai patraukia link kitų Fašingo pramogų. Šventės dalyvius vilioja gausybė karuselių, loterijų, apžvalgos ratas. Jei negaila 5 eurų, gali išbandyti akies taiklumą šaudydamas į taikinius. Laimėtojai viliojami solidžiais prizais – sulčiaspaudėmis, kavos virimo aparatais, gausybe pliušinių žaislų.
Bene labiausiai karnavalas džiugina vaikus. „Kartą dar buvau mokykloje, kai karnavalas prasidėjo. Vyko pamoka, bet kai į mokyklos kiemą įvažiavo automobilis ir paleido trankią linksmą muziką, tai buvo linksmybių pradžios ženklas. Mokytojai net nesistengė mūsų sulaikyti, visa klasė išbėgo į karnavalą. Pilnas miestelis žmonių, daugybė persirengėlių, net vaikams juokais siūlančių „šnapsą“. O kiek saldainių prisirinkom….“ – įspūdžiais dalinosi šventėje sutikti vaikai.
Karnavalo metu sustoja darbai
Dabar, kai miestuose ir miesteliuose šėlsta karnavalai, mokiniams nereikia sėdėti pamokose. Per Fašingą niekas nedirba, tik kavinių ir užkandinių savininkai skaičiuoja pelną, mat švenčiantys vokiečiai užplūsta viešojo maitinimo įstaigas.
Per Užgavėnes tuščiu pilvu tikrai neliksi. Bene populiariausias patiekalas – purios, minkštos spurgos. Didelės ir mažos, su įvairiausiais įdarais, apibarstytos cukraus pudra. Rodosi, kad visas miestas kvepia spurgomis. Vanilinių spurgų kvapas maišosi su grilyje kepamų dešrelių ir kepsnių aromatais, saldumynų mėgėjus vilioja įvairiaspalvė cukraus vata. Jei per Užgavėnes švęsite Maince, būtinai paragaukite netradicinį rinkinuką: bandelė su dešrele užgeriama vynu. Pasakojama, kad tokią paprastutę dešrelę užgerdami tauriu vynu, Pietų vokiečiai nepiktai pasišaipo iš kaimynų prancūzų gurmaniškų įpročių. Tačiau išbandžiusieji netradicinį derinį vienu balsu sako – skanu ir – puikiai dera.
Dešrelė su bandele kainuoja tris eurus, vynas – dar pustrečio euro. Jeigu norėtumėte kepsnio, tektų pakloti keturis eurus, bet ir tų negaila, nes mėsos kepėjai rungiasi dėl klientų ir kepsnius iškepa tiesiog puikiai. Labai populiarios Fašingo karnavaluose mažos varškės spurgytės. Trys kvapios spurgos kainuoja apie du eurus. Vokiečiai, kaip ir lietuvaičiai, Užgavėnių neįsivaizduoja be blynų. Lietinis su šokoladu ar cukraus pudra kainuoja apie pusantro euro. Kebabais šventėje prekiaujantis Abdulas nenusimena, kad jo siūlomas maistas kaip ir neatitinka Užgavėnių dvasios. Pirkėjų ir jam netrūksta. „Šiandien reikia sočiai pavalgyti, o mano kebabai – labai sotūs“, – sakė pardavėjas. Mažas kebabas pas Abdulą kainuoja pusketvirto euro, didelis – euru brangesnis, bet, pasak pardavėjo, – didelį įveiks ne kiekvienas vyras.
Užgavėnių antradienį, o ir keletą dienų prieš jas Fašinge iš širdies pašėlę vokiečiai prie kasdienių darbų grįžo trečiadienį. Ir nesvarbu, kad ši žiema Pietų Vokietijoje labiau panėšėjo į pavasarį – ji vis tiek buvo išvaryta su trenksmu.
Niko Šošič, specialiai „Sekundei“ iš Vokietijos




