Nuo Vokietijos iki Filipinų ir nuo Liberijos iki Čilės politinę valdžią
perėmė naujos kartos moterys, ir, kaip teigia Prancūzijos pirmoji ponia
Bernadette Chirac (Bernadet Širak), vyrams geriau prie to priprasti.
Trečiadienį pasaulis minės Tarptautinę moters dieną, ir nors politiniame gyvenime toliau dominuoja vyrai, vis daugiau moterų pasiryžta kilti slidžiais politinės karjeros laiptais.
“Ateityje vis daugiau ir daugiau moterų duos nurodymus vyrams. Tai gali kelti jiems sunkumų, tačiau taip bus”, – praėjusį mėnesį sakė B.Chirac.
“Atėjo metas moterims”, – teigė ji, netikėtai išreikšdama paramą opozicinės Socialistų partijos kandidatei Segolene Royal (Segolen Ruajal), dalyvausiančiai kitais metais numatytuose prezidento rinkimuose.
Kai kurios moterys jau eina prezidento pareigas, nors jų ir nėra daug.
Sausio mėnesį Liberijos prezidente buvo prisaikdinta Ellen Johnson Sirleaf (Elen Džonson Sirlif). Ji tapo pirmąja moterimi, kuri vadovaus valstybei Afrikoje.
Tą patį mėnesį Čilės prezidento rinkimus laimėjo Michelle Bachelet (Mišel Bačelet), netrukus pristačiusi ir savo kabinetą, sudarytą iš vienodo vyrų ir moterų skaičiaus.
Europoje jau kelis mėnesius Vokietijai vadovauja Angela Merkel, tapusi pirmąja šios šalies kanclere moterimi, o sausį antrajai kadencijai buvo perrinkta Suomijos prezidentė Tarja Halonen. Moterys prezidento postus užima ir Airijoje bei Latvijoje.
Daugiau kaip ketvirtadalį šimtmečio svarbų vaidmenį pasaulio scenoje turėjo tokios moterys lyderės kaip Indijos ministrė pirmininkė Indira Gandhi (Indira Gandi) ir Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Thatcher (Margaret Tetčer).
Azijoje per pastaruosius penkerius metus iškilo kelios stiprios lyderės: Filipinų prezidentė Gloria Arroyo (Glorija Arojo), 2001 metais antrajai kadencijai perrinkta daugiausia musulmonų gyvenamo Bangladešo ministrė pirmininkė Begum Khaleda Zia (Begum Chaleda Zija) ir Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Helen Clark (Helen Klark), šias pareigas einanti nuo 1999 metų.
Afrika šiuo metu turi dvi ministres pirmininkes: Marią do Carmo Silveirą (Mariją du Karmu Silveirą) San Tomėje ir Prinsipėje bei Luisą Diogo (Luizą Diogu) Mozambike.
Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose ir demokratų senatorė Hillary Clinton (Hilari Klinton), ir valstybės sekretorė Condoleezza Rice (Kondoliza Rais) laikomos stipriomis galimomis kandidatėmis prezidento poste pakeisti George`ą W.Bushą (Džordžą V.Bušą).
Pirmoji JAV ponia Laura Bush (Lora Buš) taip pat teigė mananti, jog per artimiausius dešimt metų prezidento rinkimus turėtų laimėti moteris.
Ji paminėjo E.J.Sirleaf kaip “šviečiantį pavyzdį mums visiems ir viso pasaulio moterims”.
Tarp kitų šalių, turėjusių ministres pirmininkes, yra Prancūzija, Ukraina, Kanada ir Pakistanas.
Tačiau Tarpparlamentinės sąjungos (TPS), įsikūrusios Ženevoje, duomenimis, visame pasaulyje moterys per mažai atstovaujamos parlamentuose.
Moterys parlamentuose sudaro vidutiniškai 16,6 proc. Šis skaičius taip pat slepia milžiniškus regioninius skirtumus: Skandinavijos šalyse moterys sudaro 40 proc., o arabų šalyse – tik 7,8 proc. visų deputačių.
Tačiau šie skaičiai auga, teigė TPS, pažymėjusi, kad prieš dešimtmetį moterys parlamente sudarė vidutiniškai 11,5 procento.
Tarp kitų teigiamų pokyčių yra praėjusiais metais tik iš vyrų sudaryto Kuveito parlamento priimtas sprendimas suteikti moterims visas politines teises, nurodė TPS, pridūrusi, kad tai yra “užuomazginių, bet didele dalimi pozityvių tendencijų” arabų pasaulyje ženklas.
AFP-BNS
