Neturinčiųjų nuobaudų
nedaug
Panevėžio vairavimo mokyklos šalies mastu pagal vairuotojų, iš pirmo karto išlaikiusių egzaminus B kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti, užima gana aukštą vietą. Tačiau turinčiųjų nepriekaištingą techninę bazę, Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) Panevėžio regiono departamento (PRD) duomenimis, mūsų mieste yra nedaug. Maždaug 80 proc. jų pastaraisiais metais už vienokius ar kitokius nusižengimus buvo sulaukusios nuobaudų. Šios įstaigos baudžiamos už reikalingų dokumentų neturėjimą, mokymą vairuoti nesutvarkytais automobiliais, teisės aktų nežinojimą ir pan. Bene dažniausiai pasitaikantis nusižengimas – nesilaikymas nustatytų reikalavimų dėl techninės apžiūros periodiškumo.
VKTI PRD direktoriaus pavaduotojas Romas Vyšniauskas teigia, kad apskritai mūsų miesto vairavimo mokyklų patalpos, įranga ir mokymo priemonių pasiūla gerėja. Pasigirti neturime galimybės tik vairavimo aikštelėmis, jų būklė geriausiu atveju tėra vidutiniška. Nors Pramonės gatvėje esančia aikštele naudojasi daugiau kaip dešimt vairavimo mokyklų, ji irgi neatitinka visų reikalavimų.
R.Vyšniauskas tvirtina, kad besimokantieji vairuoti ne visada realiai gauna tiek praktinio vairavimo pamokų, kiek priklauso. Todėl klientai turėtų atidžiau įsiskaityti į sutartis, sudarytas su vairavimo mokyklomis, ir atkreipti dėmesį, kiek tokių pamokų paslaugos teikėjas buvo įsipareigojęs suteikti.
Praktika, pasak pašnekovo, rodo, kad dėl užsiėmimų trūkumo būsimieji vairuotojai į VKTI kreipiasi retai. Dažniau skundžiamasi nepatikusiu instruktoriumi, paslaugos teikėjo nenoru atiduoti klientą konkurentams arba, kaip atsitiko pernai, per šaltomis mokytis patalpomis.
Prieš pasirinkdamas
stebėjo
Kad norintiesiems vairuoti ne tas pats, kokioje mokykloje mokytis, rodo jų atsiliepimai. Žinomas panevėžietis Seimo narys Skirmantas Pabedinskas vairavimo mokyklą mūsų mieste praėjusį pavasarį sako rinkęsis gana atsakingai. Turėdamas A ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, parlamentaras nutarė įgyti ir BE kategoriją tam, kad galėtų važinėti su priekaba.
„Kurį laiką stebėjau, kokie mokomieji automobiliai važinėja miesto gatvėmis. Atkreipdavau dėmesį ne tik į transporto priemonės išvaizdą, bet ir į instruktorių nuostatą dėl pėsčiųjų praleidimo per perėją, kitų dalykų mokant vairuoti. Mano dėmesį patraukė UAB Vairavimo mokymo centro automobiliai, todėl tobulinti vairavimą nusprendžiau ten“, – pasakoja S.Pabedinskas. Jį instruktavo šios įstaigos darbuotojas Dainius Petrauskas.
Buvęs žurnalistas neslepia, kad įtakos pasirinkimui turėjo ir dukters patirtis. Ji, tik baigusi vidurinę mokyklą, vairuoti mokėsi tame pačiame Vairavimo mokymo centre. Išlaikiusi visus egzaminus, išvyko į Vilnių, todėl iš pradžių buvo neramu, kaip tokiame mieste ir esant dideliam avaringumui jai seksis važinėti. Bet paaiškėjo, kad visai gerai.
„Ji irgi turėjo patikimą instruktorių, todėl prie vairo jaučiasi drąsiai. Ir dabar, mieste pamačiusi savo instruktorių, mano dukra iš tolo mojuoja jam ranka, sveikinasi“, – pastebi S.Pabedinskas.
Pačiam seimūnui daugiau reikėjo pakartoti teorinį kursą, nei mokytis važinėti. Centre jis teigia gavęs viską, ką ir norėjo gauti. Tad dabar pašnekovas tvirtina žinąs, kur yra patikima vairavimo mokykla, ir kitiems ją drąsiai rekomenduojantis.
Sūnų išmokė geriau
Humoristė Violeta Mičiulienė, labiau žinoma kaip Stefutė, turėjo galimybę palyginti dvi vairavimo mokyklas – įkurtą Kupiškyje ir tą patį Panevėžio vairavimo mokymo centrą, esantį Vilniaus g. 7, ketvirtame aukšte.
„Iš tikrųjų man pikta. Ir tai sakau nuoširdžiai: mano sūnus Jokūbas, prieš dvejus metus įgijęs vairuotojo pažymėjimą Panevėžyje, vairuoja šimtąkart geriau už mane, turinčią beveik šešerių metų vairavimo stažą. Bet juk sūnus negali būti geresnis už motiną!“ – rimtu tonu piktinasi artistė.
V.Mičiulienė tvirtina, kad sūnus Vairavimo mokymo centrą pasirinko todėl, kad jis yra patogioje vietoje – netoli autobusų stoties. Tik paskui paaiškėjo, kad pasirinkimas buvo tikrai geras. Jokūbas gavo tiek žinių ir tokį instruktorių, kad egzaminus išlaikė iš pirmo karto. Svarbiausia, kad instruktorius Valerijus Lomonas nerėkė, bet pamažu, kantriai ir suprantamai aiškino, kaip reikia važinėti. Teorinę dalį mokykloje dėstė dr. Arūnas Tautkus.
V.Lomono pagalbos ne taip seniai prireikė ir pačiai Violetai. Kadangi Kupiškyje besimokant jai nė karto neteko važinėti gatvėmis, kur būtų šviesoforas, be to, prie vairo jautėsi netvirtai, tai įsigijus naują automobilį buvo didžiulė baimė jį parvairuoti į namus. Moteris suprato, kad jai trūksta elementarių vairavimo žinių. Tuomet ir teko kreiptis į sūnaus rekomenduotą instruktorių.
Per gyvenimą – lengvu
„gazeliu“
„Dabar žinau, kad mokant vairuoti dėl pačių vairuotojų saugumo būtina realiai parodyti, kokios situacijos gali pasitaikyti, reikia važinėti intensyvaus eismo gatvėmis. Taisyklės ir lieka taisyklės: praktiniai dalykai – įgūdis jausti atstumą stabdant ir važiuojant, važiavimas tamsiu paros metu, klaidų parodymas būsimam vairuotojui – irgi labai svarbūs“, – tikina pašnekovė ir džiaugiasi Vairavimo mokymo centro suteiktomis žiniomis.
Jos manymu, dauguma vairavimo mokyklų turi per mažai vizualinės medžiagos mokymams ir apskritai jų techninė bazė gana skurdoka. Be to, kai kur mokymo procesas pernelyg trumpas, todėl nieko keisto, kad žmonės neišlaiko egzaminų daugybę kartų.
Humoristė prisimena, kad ji ir jos sūnus Vairavimo mokymo centre buvo mokomi
važinėti palengva, tačiau užtikrintai. O tai ir yra tikroji mokymo kokybė. Kaip
sakydavo televizijos ekranų žvaigždės močiutė, per gyvenimą reikia judėti lengvu
„gazeliu“. Ir kelyje, ponios Violetos įsitikinimu, šią taisyklę galima
taikyti.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. V.Mičiulienė turėjo galimybę
įsitikinti, kad UAB Vairavimo mokymo centras sugeba kokybiškai parengti
būsimuosius vairuotojus.
