Pradėjus spausti šaltukui, turbūt ne vienam vairuotojui teko patirti slidaus kelio išdaigas. Tokiu keliu važiuodama mašina slysta ir visai nereaguoja į bandymus stabdyti ar pakeisti judėjimo kryptį. Tačiau užsispyrėlę galima sutramdyti.
Kelią reikia
išbandyti
Kai slidu, tuščiame kelyje ar aikštelėje kasryt būtina pabandyti ratų sukibimą su kelio danga – labai lėtai važiuojant reikia paspausti stabdžio pedalą.
Sąlygos kelyje gali pasikeisti bevažiuojant. Pradėjus šalti, kelias gali tapti slidesnis, ir tai pajuntama ne iš karto. Pasitikrinti, koks jis yra, reikia nuolat. Ar slidus kelias, galima pastebėti tada, kai jis blizga.
Reikia atsiminti, kad kelias yra apgaulingas – gali būti ir slidžių ruožų. Tai tos vietos, kurių neapšviečia saulė, ruožai miškuose, slėniuose, taip pat ant tiltų, viadukų, estakadų. Dar ne taip blogai, kai automobilis užvažiuoja ant ledo visais ratais ir slysta tiesiai pirmyn. Tačiau užvažiavus ant slidaus kelio vienos pusės ratais ir dar stabdant, automobilis pradeda suktis šonu, išlekia į priešpriešinę dalį ar visai nulekia nuo kelio.
Slystama, kai vairuotojas slidžiame kelyje padaro kokius nors staigius veiksmus: staiga suktelėja vairą, neatsargiai elgiasi su stabdžio, sankabos ar akceleratoriaus pedalais. Labai slidžiame kelyje automobilis gali pradėti slysti ir tokių veiksmų nepadarius. Slystama ir dėl kelio nuožulnumo, stiprių vėjo gūsių, dėl nevienodai susidėvėjusių padangų ir dėl skirtingo slėgio jose.
Ratai neturi slysti
Pajudant iš vietos slidžiu keliu, svarbiausia yra neleisti ratams per daug slysti. Vadinasi, reikia pradėti važiuoti esant mažesniems variklio apsisukimams ir labai švelniai atleidžiant sankabą. Vos tik pajudėjo automobilis iškart junkite aukštesnę pavarą ir iš lėto atleiskite sankabos pedalą, kad automobilio varomieji ratai nepradėtų buksuoti. Vos pastebėję automobilį slystant, tučtuojau švelniai atleiskite akceleratorių, o sankabos pedalo padėties nekeiskite.
Savaime aišku, turite pasirengti galimam šoniniam slydimui ir jei taip atsitiko, tučtuojau švelniai suktelėti vairą į slydimo pusę. Labai slidžios dangos kelyje visa tai turite atlikti labai švelniai. Tokiame kelyje niekada staigiai neatleiskite sankabos pedalo. Taip pasielgę galite iš karto nulėkti nuo kelio.
Pavyksta ne visiems
Svarbiausia iš karto pajusti, kad mašina slysta, ir bandyti ją tuoj pat suvaldyti. Bet ne visiems pavyksta visiškai ramiai ir apgalvotai tai padaryti. Mokėjimas suvaldyti automobilį turi būti tapęs refleksu, nes kitaip staigus ir netikėtas mašinos slydimas sukelia vairuotojui baimės jausmą. Tai paralyžiuoja sėdinčiojo prie vairo savisaugos refleksus. Tada padidėja pavojus, kad gali kilti klaidingas savisaugos refleksas – staigiai stabdyti.
Pavyzdžiui, jūsų automobilis į kelio vingį įvažiavo per dideliu greičiu. Išsigandę, kad nebepavyks įveikti posūkio, spaudžiate stabdžio pedalą, ir automobilis automatiškai ima slysti. Kaip gelbėtis iš tokios situacijos? Pirmiausia reikia atleisti stabdžių pedalą, o paskui jį vėl nuspausti taip, kad nebūtų užblokuoti automobilio ratai. Vairą reikia smarkiai suktelėti vingio kryptimi. Automobilis ims lėkti skersas, tuo momentu jūs turėtumėt spausti akceleratorių ir sukti vairą į kitą nei posūkis pusę. Šitaip pasukto vairo negalima ilgiau laikyti, bematant reikia mažiau, bet energingai atsukti jį atgal.
Visus veiksmus dera atlikti atsargiai, bet
ryžtingai, energingai ir trumpai. Vairo suktelėjimai į vieną ir į kitą pusę turi
būti kaskart trumpesni, kol mašina ima važiuoti visai tiesiai ir nesiblaško.
Akceleratoriaus pedalą spausti pagal tai, kiek mašina slysta.
Panagrinėkime kitą atvejį, kai posūkyje pradeda slysti automobilio priekis. Tada vairuotojas pirmiausia privalo atleisti akceleratorių. Dar intensyviau pasukti vairą posūkio kryptimi ir tučtuojau smarkiai paspausti akceleratorių, kad prasidėtų šoninis slydimas keturiais ratais ir mašina pasisuktų skersa. Tokie veiksmai tinka, kai automobilio varomieji ratai yra užpakaliniai. Jei tokie ratai priekiniai, tada reikia daugiau pasukti vairą ir atsargiai pristabdyti, kad mašina būtų skersa. Toliau veiksmai tokie pat, kaip pirmame pavyzdyje.
Norint išvengti nenumatytų atvejų kelyje, nereikia važiuoti per dideliu greičiu į vingį, kuriame yra ribotas matomumas, sunku deramai įvertinti trasą. Įvažiavus į posūkį, aklai nespausti stabdžio pedalo. Saugiau bus pradėti ir baigti posūkį, važiuojant kad ir didesniu greičiu, jei mašiną bus išlaikyta trasoje, manipuliuojant akceleratoriumi. Juk atleidžiant stabdį jau vingyje ir iš karto pasukant vairą posūkio kryptimi, automobilis gali imti pavojingai slysti prieš vairuotojo valią.
Visos netikėtų slydimų situacijos posūkiuose yra labai panašios, nors galima būtų suskaičiuoti labai daug jų variantų. Tačiau kas išmoksta įveikti slidų kelią, tas įgyja bent dešimteriopai didesnę galimybę išsisukti net iš sunkios padėties. Žinoma, aprašyti įvairius variantus ir pačiam visa tai patirti yra skirtingi dalykai.
Greičio mažinimas
Kad būtų išvengta vieno iš galimų slydimų, pavojinga staigiai atleisti sankabą, perjungiant pavaras slidžiame kelyje, kai variklio apsisukimai maži. Tuomet iš karto blokuojami ratai ir mašina ima skersuoti. Negalima atleisti sankabos, esant mažiems variklio apsisukimams, jei ką tik įjungtos pavaros greičiui reikia daug didesnių apsisukimų ir kelio danga palanki slysti. Privalu tai įsidėmėti. Geriausiai išmoksite, jei, pirmai progai pasitaikius, nuvažiuosite į tuščią slidžią aikštelę ir patys tai patirsite.
Kelio dangos pasikeitimui, pavyzdžiui, kai asfaltas pereina į tašytų akmenų grindinį, reikia didžiulio dėmesio. Išvažiuodamas iš grindinio į asfaltą, galite iš karto paspausti akceleratorių ir padidinti greitį. Tačiau, važiuojant iš asfalto į grindinį, yra atvirkščiai: būtina stabdyti, prieš įvažiuojant į grindinį ar į kitą kelio dangą, pavojingesnę nei ankstesnioji, ir stabdyti ne tų kelių sandūroje. Tada ne tik būna per vėlu, bet ir pats stabdymo manevras gali pridaryti bėdų. Beje, ir šiuo atveju praverčia treniruotės, kaip suvaldyti slystantį automobilį.
Keletas patarimų
Jokiu būdu negalima automobilio stabdyti posūkyje, kai ratai jau pasisukę, ar mėginti perjungti pavarą. Išvažiuojant iš posūkio greitį reikia didinti po truputį, kad ratai neslystų. Spustelėjus priekiniais ratais varomo automobilio akceleratorių smarkiau, kai ratai pasisukę, mašinos priekis gali tapti nevaldomas.
Stabdyti reikia atsargiai, švelniai spustelėjus stabdžio pedalą ir pajutus, kad mašina pradėjo slysti, jį būtina atleisti ir vėl stabdyti. Stabdymas, atliekamas keliais pedalo paspaudimais, yra efektyviausias važiuojant slidžiu keliu.
Ne itin pasitikėkite smėliu, išbarstytu ant ledo ir sniego. Smėlis padeda tik tuo atveju, kai įšąla į sniegą arba ledą. Antraip jis padaro daugiau žalos, nes suklaidina vairuotoją.
Važiuojant žiemą būtina griežtai laikytis reikiamo nuotolio. Jis turi būti du tris kartus didesnis nei vasarą. Tai labai svarbu, nes žiemą gali nepagelbėti net žaibiška reakcija.
Didelių nemalonumų gali sukelti autobusų ir troleibusų stotelės. Dėl dažno stabdymo čia susidaro tikra čiuožykla. Privažiuodami prie stotelių iš anksto mažinkite greitį – nepasikliaukite vien stabdžiu.
Susispaudęs sniegas kaupiasi po sparnais, tai itin sumažina ratų manevringumą. Patartina po kelionės šį sniegą pašalinti.
Beje, jokiu būdu negalima bandyti jungti žemesnės pavaros posūkio viduryje – tai reikia padaryti prieš pradedant sukti vairą. Derėtų įsijungti tą pavarą, su kuria tikitės iš posūkio išvažiuoti. Azartiškiems vairuotojams taip pat derėtų atsisakyti įpročio nardyti iš juostos į juostą, lenkiant lėčiau judančius eismo dalyvius. Net jei pats esate asas, tokie manevrai gali sutrikdyti vairuojančiuosius prasčiau ar neturinčiuosius gerų padangų ir išprovokuoti avarinę situaciją.
Žiemos keliai – ne vasaros. Tai visada reikia atsiminti. Vairuotojai visada turi būti itin dėmesingi, o ypač slidžiame kelyje. Vairuojant reikia laikytis trijų pagrindinių taisyklių: neskubėti; akylai stebėti eismo situaciją; nedaryti jokių staigių veiksmų – nei vairu ar pedalais, nei manevruojant.
Vairavimo kursų nėra
„Sekundė“ pasidomėjo, ar Panevėžyje vairavimo mokyklos neorganizuoja specialių mokymų, kaip vairuoti ekstremaliomis sąlygomis. Darbo rinkos mokymo centras paaiškino, kad kol kas nebuvo nė vieno žmogaus, besidominčio tokia galimybe. Pasiteiravus, ar atsiradus susidomėjimui nebūtų galima surengti tokių mokymų, šios įstaigos atstovas atsakė, kad norint mokyti ekstremalaus vairavimo, reikia specialių trasų, o tokių ši įstaiga neturi.
UAB „Vairolita“ direktorius teigė, kad specialių mokymų irgi neorganizuoja: tam reikia sąlygų – specialios aikštelės su slidžia kelio danga. Be to, besidominčių tokia galimybe vairuotojų taip pat nebuvo.
Vilniuje keletas įmonių jau organizuoja tokius mokymus. Jie kainuoja nuo 600 iki 1500 litų (jei mokysitės su savo automobiliu) ir nuo 800 iki 2500 litų (jei naudositės įmonės automobiliu). Kainą lemia mokymų trukmė ir mokinio vairavimo sugebėjimas.
Donatas BRAZDEIKIS
Nuotr. Reikia nuolat atsiminti, kad žiemos keliai – ne
vasaros, kitaip kelionė gali baigtis nepasiekus tikslo.
