Už atstovavimą Lietuvai tenka susimokėti (papildytas)

Paneveziobalsas
7 Min Read

Lietuvą garsina krepšinis ir gražios merginos. Tikriausiai su šiuo teiginiu ginčytis nė neverta. Tik krepšiniui rėmėjų niekada netrūko, o dailios merginos, pasiryžusios garsinti Lietuvos vardą, dažnai tai daro už savo lėšas.

Panevėžietė Justina Ieva Steponavičiūtė, šią vasarą pasipuošusi „Mis Aukštaitija“ ir „Mis Lietuva“ antrosios vicemis juostomis, jau po mažiau nei dviejų savaičių išskrenda į Afriką, Pusiaujo Gvinėjos Respubliką, kur dalyvaus tarptautiniame grožio konkurse „Miss Tourism Word 2013“. Tačiau gražuolės artimieji nerimauja, ar iki konkurso spės jam pasiruošti, mat labai sunku įkalbėti verslininkus prisidėti prie J. I. Steponavičiūtės pasiruošimo konkursui.

Kaip pasakojo panevėžietę į tarptautinį grožio konkursą „Miss Tourism Word 2013“ siunčiančios agentūros „Vilnius models“ vadovė Svajūnė Jackūnaitė, kiekviena šalis šiam konkursui rengiasi itin kruopščiai, mat tai puiki proga ne tik pasirodyti merginoms, bet ir pristatyti savo šalį kaip itin patrauklią turistams. Deja, Lietuvoje rengti atrankinių konkursų nėra galimybių, todėl siunčiama ta mergina, kuri labiausiai sužiba tais metais vykstančiuose konkursuose.

„Kitose šalyse rengiami nacionaliniai konkursai išrinkti savo atstovę. Žinau, kad šiuo metu nieko geresnio nerasčiau už Justiną Ievą. Per pusmetį ji gavo didžiulę patirtį, kuri labai pravers ir šiame konkurse. Manau, kad grožio ir patirties derinys neliks nepastebėti“, – kad į tarptautinį grožio konkursą siunčiama būtent Justina Ieva, džiaugėsi S. Jackūnaitė.

Anot modelių agentūros vadovės, nors pernai konkurse „Miss Tourism Word“ dalyvavusiai lietuvaitei sužibėti nepavyko, tačiau ji buvo pastebėta. Sužavėti merginos ir šalies grožio, organizatoriai ir šiemet Lietuvą pakvietė dalyvauti konkurse. Tai puiki šalies reklama – susižavėję merginos grožiu, ne vienas ryšis aplankyti ir šalį, kuriai ji atstovauja.

„Lietuvą garsina krepšininkai ir gražios merginos. Deja, vieniems skiriamas visas dėmesys, o kitiems – nieko. Juk kiek gražių merginų vaikščioja garsiausių mados sostinių podiumais. Lietuvoje ne tik blogi dalykai vyksta, žmonės emigruoja ne tik indų plauti, bet ir garsinti Lietuvą“, – įsitikinusi S. Jackūnaitė.

Pasak jos, tarptautiniuose grožio konkursuose reta kuri lietuvaitė sužiba ne dėl gražių merginų trūkumo, o nemokėjimo atsirinkti, kuri mergina gali sužavėti pasaulį. Tačiau panevėžietės sėkme moteris net neabejoja.

„Pati ne kartą dalyvavau kaip komisijos narė įvairiuose grožio konkursuose, matau, kokias merginas siunčia kitos šalys. Ir suprantu, kodėl Lietuva nieko nelaimi. Esu nusivylusi konkursu „Mis Lietuva“ ir džiaugiuosi, kad Justina Ieva apskritai gavo vieną iš juostų. Manau, kad ši mergina turi geras galimybes laimėti, jeigu netikėčiau ja, tikrai nesiųsčiau į šį konkursą“, – „Sekundei“ teigė S. Jackūnaitė.

 

Grožio kaina

Sužinoję, kad teks dalyvauti tokio lygio tarptautiniame konkurse, Justina Ieva ir jos artimieji apsidžiaugė, tačiau džiaugsmą netrukus pakeitė nusivylimas ir abejonės, mat susiruošti į konkursą reikia nemažų investicijų. Lėktuvo bilietais ir apgyvendinimu pasirūpino organizatoriai, bet iš kur gauti vakarinių suknelių, batelių, kitų grožio atributų, galvą teko pasukti pačiai gražuolei.

„Sumos nėra milijoninės ar tūkstantinės, sukneles padės gauti agentūra, bet visa kita teks pačiai. Net neskaičiavau, kiek visa tai galėtų kainuoti, bet vien skiepai kainuoja keli šimtus, o jų reikia ne vieno“, – kalbėjo J. I. Steponavičiūtė.

Rėmėjų paieškomis šiuo metu daugiausia laiko skirianti Justinos Ievos mama prisipažino, jog buvo net minčių atkalbėti dukrą nuo kelionės, nes praktiškai ir laiko pasiruošti jau nebėra, ir finansinių galimybių. Surasti rėmėjų neįmanoma – kur kreipėssi, visur buvo užtrenktos durys. O kai kur net mestelėjo mintį, kad sutaupyti būtų galima tiesiog nesiskiepijant.

„Kreipiausi ir į Savivaldybę, ir į įvairias verslo įmones, tačiau jokios realios pagalbos nesulaukėme. Iš visų kalbų tik šnipštas išėjo. Gal ir norėtų padėti, bet arba nėra galimybių, arba kitos priežastys. Gal jeigu laiko būtų daugiau, būtų kiek kitaip. Dabar esame savotiškoje aklavietėje ir gyvenam tik laukimu“, – kalbėjo Justinos Ievos mama.

Anot moters, dar niekada neteko prašyti paramos, todėl jaučiasi kiek keistai. Gal jeigu konkursas vyktų Europoje išleisti dukrą būtų kiek drąsiau. O dabar – tolimoji Afrika, kur didelė tikimybė pasigauti egzotinių ligų ar apsinuodyti užterštu vandeniu.

„Reikia lėšų ne tik skiepams, bet ir paprastam geriamajam vandeniui įsigyti, juk net dantų ten negalima skalauti vietiniu vandeniu. Justina Ieva jau rugsėjo pabaigoje turi išskristi, tačiau iš rėmėjų – tyluma. Ji kaip mūsų šalies ambasadorė išvažiuoja garsinti Lietuvos, bet net valdiškos įstaigos negali prisidėti prie to, kad ji gautų visus reikalingus skiepus“, – sakė gražiausios Aukštaitijos merginos mama.

 

Neturi pinigų

Konkurso „Mis Aukštaitija“ viena iš organizatorių Ieva Žiukaitė-Damaševičienė „Sekundei“ teigė, kad Justinos Ievos bėdos ieškant rėmėjų jai gerai žinomos. Panevėžyje verslas vis dar susiduria su tam tikrais iššūkiais, todėl finansiškai paremti grožio konkursų dalyvių neturi galimybių.

„Daugeliui žmonių to padaryti tiesiog neleidžia finansinės galimybės. Kai kurie mielai paremtų savo paslaugomis ar dovanomis, bet ne pinigais. Kaip mane informavo, po to iškyla tam tikrų nesklandumų su Mokesčių inspekcija“, – sakė I. Žiukaitė-Damaševičienė.

Suknelės, bateliai ir kiti grožio aksesuarai – visiems šiems dalykams rasti rėmėjų ar dizainerių, profesionalių siuvėjų nėra sunku, tačiau, anot I. Žiukaitės-Damaševičienės, šiuo atveju spaudžia laikas. Mat pasiūti suknelę, kuri ne tik puikiai tiktų merginai, bet ir būtų tinkama tokio aukšto lygio tarptautiniams konkursams kaip „Miss Tourism Word“, nemažai užtrunka.

„Justina Ieva yra labai aukšta mergina, tad standartinės suknelės jai netinka. Įvairūs nuomos salonai dažniausiai neturi tokio ilgio suknelių, kurios jai tiktų. Juk kai nėra paklausos, nėra ir pasiūlos. O rasti gerą siuvėją, kuri per tokį trumpą laiką nepriekaištingai pasiūtų konkursui vakarinę suknelę – praktiškai nerealu. Tačiau rankų nuleisti nevalia. Nieko nėra neįmanoma, dėl suknelių vis tiek rasime vienokį ar kitokį sprendimą, tačiau su skiepais gerokai sudėtingiau, reikia ir laiko, kad jie pradėtų veikti“, – su kokiais sunkumais susidūrė panevėžietė, atskleidė I. Žiukaitė-Damaševičienė.

Lina DRANSEIKAITĖ

TAGGED:
Share This Article

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *