Mylinti širdis, stiprus petys, pamokomas žodis – taip savo tėčius dažniausiai apibūdina tie, kuriems teko laimė augti darniose, draugiškose šeimose. Tokius žodžius gali tarti ir trylika karsakiškiečio Jono Kubiliaus vaikų.
Sukako šešiasdešimt
Gausios šeimos tėvas Jonas Kubilius svarsto, kad sekmadienį, kai Lietuvoje bus švenčiama Tėvo diena, visos jo atžalos prie šventinio stalo veikiausiai nesusirinks.
„Negali dėl manęs kas savaitę iš visų kampelių į gimtinę važinėti. Juk ką tik buvo visi“, – sakė J. Kubilius.
Gegužės pabaigoje Karsakiškyje gyvenančių Kubilių namuose iš tikrųjų buvo didelė šventė. Šeimos galvai – trylikos vaikų tėvui – sukako šešiasdešimt.
„Vaikai nusprendė, kad ši sukaktis negali taip paprastai praeiti. Jie buvo šeimos susibūrimo ir tėvo pagerbimo iniciatoriai“, – pasakojo Virginija Kubilienė. Ji tą vakarą susirinkusiesiems surengė gausias ir gardžias vaišes.
Tai progai net paršelį vertė ant šono, kad būtų iš ko vyniotinių, kepsnių ir kitokių skanumynų prigaminti. J. Kubilius didžiuojasi, kad jo žmona yra puiki šeimininkė, jos verdami ir kepami patiekalai – patys skaniausi.
Rodos, ir vargo nebuvo
Aštuoni Kubilių vaikai jau gyvena atskirai, dauguma savas šeimas sukūrę. Tad kai susirinko beveik visi su antrosiomis pusėmis ir vaikais, o prie jų dar penkios namuose gyvenančios atžalos ir abu tėvai prie stalo sėdo – gražu buvo žiūrėti.
Tuo metu gausios šeimos mamos ir tėvo mintyse tikriausiai suskambo sena, populiari daina: „Rodos, ir vargo nebuvo“. Gera ir jauku jiems buvo su vaikais, visus vargus, bėdas ir rūpesčius pamiršus.
Tą vakarą visas dėmesys, dovanos, didžiulės puokštės buvo skirtos jubiliatui. Toliau gyvenantys vaikai jį kartu ir artėjančios Tėvo dienos ir, Joninių proga pasveikino: apgailestavo, kad kitą kartą atvažiuoti šią vasarą jau negalės – visiems darbai, vaikai.
Tėvai savuosius puikiai supranta – patys visą gyvenimą sukasi nesibaigiančių darbų ir rūpesčių sūkuryje.
Atlaidus ir labai geras
„Man vaikai, kaip susitarę, linkėjo dar ilgai gyventi, ko ne antra tiek metų, kiek dabar sukako“, – šypsosi šešiasdešimtmetis.
Vaikų noras, kad jų tėtis visą gyvenimą būtų kartu, nestebina – jis iš tiesų yra visų mylimas, o ir pats už kiekvieną savąjį galvą guldyti pasirengęs.
„Tėtis vaikams atlaidus ir labai geras. Jis visus guodžia, ramina, atjaučia. Tai aš, mama, esu griežtesnė, dažniau baranti ir baudžianti“, – prisipažino trylikos vaikų mama V. Kubilienė.
Tėvas įsitikinęs, kad vaikystė – gražiausias žmogaus gyvenimo periodas, todėl labai svarbu, kad jos netemdytų ašaros, nuoskaudos, išgyvenimai. „Visi vaikai buvome, tad ir kitus galime suprasti“, – sakė J. Kubilius.
Dviem etapais
Apie savo šeimą pasakodami sutuoktiniai pabrėžė, kad kiekvienas jų vaikas į šį pasaulį atėjo laukiamas ir mylimas. „Gausią šeimą auginame tarsi dviem etapais“, – juokėsi motina.
Prieš trisdešimt devynerius metus susituokusi pora pirmiausiai ir beveik pamečiui susilaukė aštuonių vaikų. Paskui buvo dešimties metų pertrauka ir tada į pasaulį viena po kitos pasibeldė dar penkios atžalos.
„Vienu metu trylikos neteko auginti. Kai gimė mažieji, vyriausi vaikai jau iš namų buvo išėję. Kai tryliktojo laukiausi, sūnus jau savo vestuvėse šoko“, – „Sekundei“ pasakojo V. Kubilienė.
Pasak karsakiškiečių, dviejų kartų atžalas ir auginti teko skirtingai, akivaizdu, kad dabartinių laikų vaikai kiek kitokie nei prieš tris dešimtis metų augusieji.
Tačiau Kubilių šeimos atžaloms visoms vienodai įdiegtas svarbiausias bruožas – darbštumas. Ir vyresni, ir jaunesni dirbo ir dirba ūkio, namų ruošos darbus, ravi daržus, prižiūri gyvulius, yra puikūs tėvų pagalbininkai.
Niekados netingėjo vaikai ir į netoliese esantį mišką uogauti, grybauti dažnai nulėkti. Surinktas gėrybes pardavę gali nusipirkti tai, ko jiems labiausiai reikia.
Patys geriausi
Trylikos vaikų tėvas, pasakodamas apie savo vaikus, kiekvienam skiria tik gerus žodžius. „Tokių puikių vaikų kaip mūsų dar paieškoti reikia“, – tvirtino J. Kubilius. Nors ir išvaizda, ir charakteriais, ir pomėgiais jie skirtingi, gimdytojams visi vienodai brangūs ir svarbūs.
Gausi šeima prabangoje neskendėjo, tačiau būtiniausių dalykų niekada nestokojo. Viskas uždirbta savomis rankomis – laikė daug gyvulių, dirbo daržus, skaičiavo kiekvieną litą, o anksčiau – rublį, kad vaikai būtų viskuo aprūpinti.
Vyriausias sūnus Egidijus šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje, Neringa – ramygalietė, Kristina ir Tomas toje pačioje Karsakiškio seniūnijoje įsikūrę, Jonas – Panevėžyje, Jurgita – Vilniuje, Mindaugas – Kaune, Laura – Portugalijoje.
Dvynės Mantė ir Monika bei jaunesnė jų sesuo Dovilė mokosi Panevėžyje, Margaritos Rimkevičaitės technologijų mokykloje, du patys jauniausi – Karsakiškio pagrindinės mokyklos mokiniai: Dominyka šiemet baigia 10, Lukas – 9 klasę. Tarp vyriausio ir jauniausio sūnaus yra 22 metų skirtumas. Tėvų džiaugsmas, kad visi jų vaikai labai vieningi. Nors gal ir nedažnai susitinka, jeigu kokia bėda užklumpa, visi kaip vienas kumštis – visada už savuosius. „Anūkų turime dar nedaug – aštuonis, laikui bėgant tikimės gausesnio būrio sulaukti“, – sakė V. Kubilienė.
Vaikystės prisiminimai
Puikią draugišką šeimą sugebėję sukurti Jonas ir Virginija Kubiliai itin šviesiais savo vaikystės prisiminimais pasidžiaugti negali.
Savo tėvo J. Kubilius nei matė, nei žino, kas jis toks, tad, ko gero, mintyse vaikystėje pieštas stipraus, mylinčio tėvo paveikslas jam pačiam gyvenime tapo pavyzdžiu ir jis savo vaikams yra toks tėvas, kokį pats kadaise norėjo turėti. Neilgai Jonas augo ir su motina, iš jos buvo paimtas ir apgyvendintas vaikų globos namuose, ten ir prabėgo gražiausi jo vaikystės metai. „Man irgi nebuvo saldu. Kai buvau keturiolikmetė, šeimą paliko mama, tiesiog išvažiavo. Namuose likau su 95-erių močiute, devynmete seserimi ir priblokštu tėčiu“, – prisiminė V. Kubilienė.
Kai beveik prieš keturiasdešimt metų pora susipažino, vienas kitam papasakojo savo vaikystės išgyvenimus ir pasižadėjo, kad jų vaikams tėvų meilės niekada nepristigs.
„Tiek vaikų susilaukėme dar ir dėl to, kad norėjome įrodyti – tėvų meilės gali ir turi užtekti visiems vaikams, kad ir kiek jų būtų“, – sakė Kubiliai.
Gausios šeimos tėvas, paklaustas, ko jis linkėtų savo vaikams, žinodamas, kad jo linkėjimai išsipildys. Šiaip nelabai kalbus vyras nė negalvodamas tarė: „Kiekvienam to, ko jis pats labiausiai nori.“ Kiek palaukęs pridūrė, kad ir sveikatos, ir darnos šeimose, ir pinigų, jeigu jo linkėjimai galėtų pildytis, kiekvienam su kaupu užtektų.
________________________________
Faktai
- Tėvo diena – šventė, kurioje švenčiama tėvystė, panašiai kaip ir per Motinos dieną – motinystė.
- Ši diena oficialiai pirmiausiai pradėta švęsti JAV.
- Tėvams pagerbti ją 1910 metais pasiūlė švęsti Luisa Dod, kurios motina mirė gimdydama šeštą vaiką ir jos tėvas vienas užaugino visas atžalas.
________________________________
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
