Napoleonas Bonapartas nebuvo nunuodytas. Buvusio Prancūzijos imperatoriaus, palikusio šį pasaulį tremtyje Šv. Elenos saloje 1821 metų gegužės 5-ąją, mirties priežastis buvo skrandžio vėžys. Tokią išvadą priėjo šveicarų mokslininkai, antradienį Bazelyje supažindinę su savo tyrimo rezultatais.
Tai, kad Napoleonas sirgo skrandžio vėžiu, buvo žinoma ir anksčiau. Šį faktą savo išvadoje po skrodimo nurodė jo asmeninis gydytojas.
Bet 1961 metais išpopuliarėjo nunuodijimo versija,
kadangi buvusio imperatoriaus plaukuose buvo aptikta padidėjusi arseno
koncentracija. Be to, šios versijos šalininkai teigė, kad Napoleono kūno svoris
buvo nenormaliai didelis žmogui, sergančiam skrandžio vėžiu.
Šveicarijoje atliktas naujas tyrimas paneigia nunuodijimo arsenu versiją. Patologoanatomas iš Bazelio universitetinės ligoninės Alessandro Lugli ir jo kolegos Andrea Koppas bei Milo Chorsitschius išanalizavo Napoleono kūno svorio kitimą per 17 metų. Tai padaryti leido devynerios jo kelnės, kurias jis dėvėjo iki tremties ir Šv. Elenos saloje.
Paaiškėjo, jog nuo 1804 iki 1820 metų Napoleono kūno svoris padidėjo nuo 67,8 iki 90,7 kilogramo. Mirties dieną jis svėrė 75,9 kilogramo. Mokslininkai nustatė, kad nuo 1820 metų rudens iki pat mirties buvusį imperatorių kamavo “piktybinis skrandžio auglys”, ir todėl per penkis paskutinius gyvenimo mėnesius jo svoris smarkiai sumažėjo.
Padidėjusią arseno koncentraciją Bonaparto plaukuose A.Lugli ir kolegos aiškina tuo, kad jis mėgo vyną. Tais laikais vyndariai naudojo arseną statinėms ir kubilams valyti. Todėl nieko nuostabaus, kad Napoleono plaukuose aptikta arseno, pažymi mokslininkai.
ELTA
