Švedijos bankas “Nordea” tapo vieno įžūlesnių pastarojo meto virtualių nusikaltimų auka – per penkiolika mėnesių trukusią aferą nusikaltėliai iš jo sugebėjo pasisavinti 7-8 milijonus Švedijos kronų (apie 2,7-3 mln. litų).
Virtualūs nusikaltėliai banko klientams nuolat nedideliais kiekiais elektroniniu paštu siųsdavo laiškus su prisegtais “ranking.zip” ir “ranking.exe” failais. Nors juose ir tūnojo Trojos arklio tipo virusas “haxdoor.ki”, antispaminės programos failų nešalindavo. Nedideli siuntinėjimo mastai neatkreipė didesnio dėmesio ir leido nusikaltėliams dirbti tikrai netrumpai.
Įdomu tai, kad antivirusinės programos prisegtus failus atpažindavo kaip grėsmę. Atrodytų, viskas turi būti tvarkoje, bet 250 nukentėjusių “Nordea” klientų tiesiog neturėjo antivirusinių programų. “haxdoor.ki” virusas užkrėtė jų kompiuterius, bei bandant prisijungti prie banko tinklapio nukreipdavo į netikrą, bet taip pat atrodančią svetainę.
Bandant jungtis netikrai svetainė rodydavo pranešimą apie technines problemas, tuo tarpu jos kūrėjai ir laiškų su virusu siuntėjai gaudavo duomenis apie slaptažodžius. Jais naudojantis minėtoji suma ir pavogta. Vogta taip pat atsargiai – turėdami vartotojo prisijungimo duomenis nusikaltėliai tuštino sąskaitas ne iškart, o pavieniais nedideliais pavedimais.
Švedijos teisėsauga skelbia šio sukčiavimo organizavimu įtarianti Rusijos hakerius bei tvirtina, jog į “Nordea” virtualaus apiplėšim organizavimą gali būti įsivėlę per 100 žmonių. Bandymai rasti kaltuosius tyrėjus iš pradžių nuvedė į tarnybines stotis JAV, bet jose palikti pėdsakai rodo į Rusijos pusę.
Virtualūs nusikaltėliai banko klientams nuolat nedideliais kiekiais elektroniniu paštu siųsdavo laiškus su prisegtais “ranking.zip” ir “ranking.exe” failais. Nors juose ir tūnojo Trojos arklio tipo virusas “haxdoor.ki”, antispaminės programos failų nešalindavo. Nedideli siuntinėjimo mastai neatkreipė didesnio dėmesio ir leido nusikaltėliams dirbti tikrai netrumpai.
Įdomu tai, kad antivirusinės programos prisegtus failus atpažindavo kaip grėsmę. Atrodytų, viskas turi būti tvarkoje, bet 250 nukentėjusių “Nordea” klientų tiesiog neturėjo antivirusinių programų. “haxdoor.ki” virusas užkrėtė jų kompiuterius, bei bandant prisijungti prie banko tinklapio nukreipdavo į netikrą, bet taip pat atrodančią svetainę.
Bandant jungtis netikrai svetainė rodydavo pranešimą apie technines problemas, tuo tarpu jos kūrėjai ir laiškų su virusu siuntėjai gaudavo duomenis apie slaptažodžius. Jais naudojantis minėtoji suma ir pavogta. Vogta taip pat atsargiai – turėdami vartotojo prisijungimo duomenis nusikaltėliai tuštino sąskaitas ne iškart, o pavieniais nedideliais pavedimais.
Švedijos teisėsauga skelbia šio sukčiavimo organizavimu įtarianti Rusijos hakerius bei tvirtina, jog į “Nordea” virtualaus apiplėšim organizavimą gali būti įsivėlę per 100 žmonių. Bandymai rasti kaltuosius tyrėjus iš pradžių nuvedė į tarnybines stotis JAV, bet jose palikti pėdsakai rodo į Rusijos pusę.
„Games.lt“
