Kai kuriose šalyse tikima, kad švilpti – blogas ženklas. Sakoma: „Nešvilpk – nebus pinigų.“ Tačiau nedideliame Luisburgo miestelyje, JAV Šiaurės Karolinos valstijoje, švilpautojų ypač laukiama. Būtent čia kasmet balandžio pabaigoje vyksta tarptautinis švilpautojų konkursas.
Ketvirtadienį prasidėjusiose 39-iose varžybose dalyvauja per 60 žmonių iš 20 JAV valstijų ir devynių šalių, tarp jų – Japonijos ir Australijos. Konkurso dalyvių amžius neribojamas, todėl jame dalyvauja tiek moksleiviai, tiek ir per 90 metų perkopę senoliai.
Konkurso dalyviai rungtyniauja, kuris meistriškiau pašvilpaus muzikinį kūrinį – tiek klasikos – pavyzdžiui, Štrauso, Šuberto ar „Beatles“, tiek populiarių dainų – ištraukas. Dalyviai vertinami pagal kelis kriterijus: intonaciją, garsumą, artikuliaciją, taip pat mokėjimą elgtis scenoje.
Inžinierius iš Bostono Liukas Vitris planuoja konkurse atlikti ariją iš Mocarto operos „Figaro vedybos“.
„Žmonės ėmė švilpauti net anksčiau nei kalbėti“, – pažymėjo 85-erių metų konkurso steigėjas, istorijos ir psichologijos profesorius Alenas Dehartas. Jis prisipažino, kad pats, dideliam apgailestavimui, taip ir neįvaldė šio meno žanro. Pasak jo, švilpautojų konkursai taip pat rengiami Japonijoje, Kinijoje ir Indijoje, tačiau tikroji varžybų gimtinė yra Luisburgas.
ITAR-TASS, ELTOS INF.
