Gali būti, kad vieno iš didžiausių Europos meno klastočių skandalo mastas yra daug didesnis, nei manyta iki šiol. Nuteistas meno kūrinių klastotojas prisipažino, kad galėjo padirbti iki 2 tūkstančių paveikslų.
Interviu žurnalui „Der Spiegel“ klastotojas Volfgangas Beltračis prisipažino, kad nesunkiai galėjo į meno kūrinių rinką išleisti nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių paveikslų, bet atsisakė pasakyti tikslų skaičių, nes jo advokatas draudžia atskleisti per daug informacijos.
61-erių V.Beltračis pernai buvo nuteistas kalėti šešerius metus už 14 paveikslų klastojimą. Jis su gauja kruopščiai suplanavo apgaulę ir užsidirbo 14 mln. svarų (apie 58 mln. litų). Klastotojo prisipažinimas patvirtina meno pasaulyje sklandančius įtarimus, kad 14 paveikslų, už kuriuos jis buvo nuteistas, yra tik ledkalnio viršūnė.
V.Beltračis ne tik buvo gabus klastotojas, bet ir savo gaujai padėdavo sugalvoti įmantrias istorijas apie padirbtus paveikslus, kad apgautų ekspertus ir meno kolekcininkus. Jis nutapė dvi paveikslų „kolekcijas“, kurios neva buvo slepiamos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Padirbtų paveikslų kolekcijos vėliau buvo parduotos garsiuose „Sotherby’s“ ir „Christie’s“ aukcionuose.
Klastotojas sakė, kad įtariantysis, jog nusipirko vieną iš jo paveikslų, gali kreiptis į jį ir gaus atsakymą. Bet ekspertai teigia, kad kolekcininkai tikriausiai nenorės sužinoti tiesos, nes tai būtų smūgis jų reputacijai, bet to, paaiškėjus, kad tai klastotė, paveikslas taptų bevertis.
ELTOS, „Telegraph.co.uk“ INF.
