Trečiadienio rytą J. Janonio gatvėje sugedę šviesoforai patikrino vairuotojų budrumą ir Kelių eismo taisyklių mokėjimą. Ž. Zulonaitės nuotr.
Trečiadienio rytą J. Janonio gatve į darbą skubantys panevėžiečiai pateko į keblią situaciją – net keli šviesoforai tuo pat metu švietė raudona ir žalia spalva.
Ir leidžia, ir draudžia
Laimė, nors buvo piko valandos, skaudžių eismo nelaimių pavyko išvengti. Viena kitai prieštaraujančioms spalvoms įsižiebti šviesoforus privertė sistemų gedimas. Šviesoforus prižiūrinčios įmonės teigimu, daugelis mieste esančių sankryžų reguliavimo sistemų – pasenusios, todėl tokie gedimai – neišvengiami.
UAB „Eismo valdymo sistemos“ direktoriaus Tomo Smulkos teigimu, dar 2012 m. atliktas auditas parodė, kad net 51 proc. visų mieste esančių sankryžų reguliavimo sistemų tarnavimo terminas pasibaigęs. Tad nieko keisto, kad jos genda: pernai gedimus teko šalinti keturiose, o 2013 m. – septyniose sankryžose. Tiesa, per praėjusius porą metų buvo rekonstruotos keturios sankryžos.
„Gedimų priežastys – kabelių, einančių po žeme, susidėvėjimas. Jų tarnavimo laikas – 10–15 metų, tad natūralu, kad jeigu sankryža įrengta 1989 m., kabeliai tiesiog trūkinėja, įvyksta trumpasis jungimas ir šviesoforai sugenda“, – paaiškino T. Smulka.
Trūksta lėšų
Įvykus gedimui, šalinami tik padariniai, nes rekonstruoti visą sankryžą trūksta lėšų. Bet būna ir tokių atvejų, kad neužtenka tik sutvarkyti gedimo vietos, mat pajudinus ilgai po žeme gulėjusį kabelį šis tiesiog subyra. Be to, nėra jokios garantijos, kad pašalinus gedimą po kurio laiko kabelis netrūks vos už poros metrų nuo jau sutvarkytos vietos.
Deja, šiemet visai nenumatyta lėšų senoms sankryžoms rekonstruoti, mat pagal patvirtintą programą ir miesto Savivaldybės turimą biudžetą visos lėšos bus nukreiptos į naujos sankryžos Alanto ir Pilėnų gatvių sankryžoje statybas, kad būtų galima sureguliuoti padidėjusius transporto srautus. Tikimasi, kad sankryžų rekonstrukcijai pinigų bus skirta iš 2016 m. biudžeto ir bus sutvarkytos labiausiai nusidėvėjusios Pušaloto ir Stoties g. bei Respublikos g. ir Taikos al. sankryžos. Pirmosios naudojimosi terminas pasibaigęs jau prieš 18-a metų, o antrosios – prieš 11-a.
„Vertinant saugumo požiūriu, sankryžų rekonstrukcijai reikalingi pinigai nėra dideli. Šios dvi sankryžos ne tik neišvaizdžiai atrodo, bet ir yra nesaugios, sistemos gali bet kada sugesti“, – sakė T. Smulka.
Dar tik mokosi važiuoti
Rekonstruotos sankryžos yra jungiamos į bendrą tinklą, todėl vaizdo kameromis galima jose matyti transporto judėjimo srautus. Sugedus senos sankryžos eismo reguliavimo valdikliams, automatiškai įsijungia vienu metu ir žalias, ir raudonas šviesoforo signalai, o sugedus šiuolaikiniams valdikliams – ima mirksėti geltona spalva, tad vairuotojams daug lengviau susigaudyti ir vadovautis tik kelio ženklais.
Deja, kai kuriems panevėžiečiams priprasti prie šiuolaikinių šviesoforų vis dar sudėtinga. Prieš porą dienų Projektuotojų ir Molainių gatvių sankryžoje prasidėjo gatvės tvarkymo darbai, tad į Bendrąjį pagalbos centrą pasipylė pasipiktinusių vairuotojų skambučiai, kad važiuojant viena kryptimi nuolat dega tik raudonas šviesoforo signalas. Tad kol vyksta darbai, šviesoforas reguliuojamas nuotoliniu būdu.
„Šviesoforo šviesos persijungia iš eilės, bet piko valandomis susidaro nemenkos spūstys. Kol vyksta darbai, teks šiek tiek pakentėti, mat kai automobiliai neužvažiuoja ant jutiklių, įrengtų prie sankryžos, tol nepersijungia važiuoti leidžiantis šviesoforo signalas. Per vaizdo stebėjimo kameras matome, kad panevėžiečiai dar neišmoko važiuoti per naujai rekonstruotas sankryžas“, – pažymi „Eismo valdymo sistemų“ direktorius.
Be to, vairuotojai labai nekantrūs. Nors Panevėžyje, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, transporto spūsčių praktiškai nebūna, dažnas mėgsta paburnoti, kai prie sankryžos tenka ilgėliau pastovėti.
„Nors visos spūstys piko metu netrunka ilgiau nei 10–15 minučių, panevėžiečiai nelinkę laukti nė minutės. Visur nori būti tik pirmi“, – šypsosi T. Smulka.
Lina DRANSEIKAITĖ
