Miškų instituto laboratorijoje klonuojami įvairūs augalai, tarp jų – ir seniausias Lietuvos ąžuolas.
Miškų institute įsikūrusi laboratorija atsigauna po gaisro, nusiaubusio ją vos daugiau nei prieš metus, 2005-ųjų kovo pabaigoje. Tąkart pražuvo maždaug 10 tūkst. mėgintuvėlių. Juose klonavimui paruoštų augalų buvo ne po vieną, todėl padaryta žala – gerokai didesnė.
„Pakilome kaip sfinksas iš pelenų“, – sakė laboratorijos vedėja Sigutė Kuusienė, prisimindama sunkius pastaruosius metus.
Manoma, gaisras kilo dėl elektros eksploatavimo taisyklių pažeidimų.
Prireikė visų metų, kad būtų galima atnaujinti ankstesnius darbus. Remonto darbams reikėjo skelbti specialius konkursus, kilo aibė rūpesčių dėl dokumentų ir finansavimo. Laboratorijos darbuotojai simbolinį kavos puodelį remontuojamose patalpose išgėrė tik praėjus lygiai metams nuo gaisro, suniokojusio didelių pastangų reikalavusį darbą.
Girionyse (Kauno r.) esančiame Miškų institute jau keletą metų klonuojami medžiai. 2001 metais įkurta Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorija – pirmoji Lietuvoje. Joje genetiškai tiriami medžiai, kuriamos atskirų medžių rūšių ir populiacijų atkūrimo programos, išvedamos hibridinės medžių rūšys.
Stelmužė ir stelmužiukai
Klonuoti Zarasų rajone esantį Stelmužės ąžuolą, kurio amžius – apie pusantro tūkstančio metų, o skersmuo – pusketvirto metro, yra viena didžiausių laboratorijos vedėjos S.Kuusienės svajonių. „Kai pradėjau čia dirbti, pirma mintis, ką galiu gera nuveikti, buvo padauginti Stelmužės ąžuolą“, – prisipažino mokslininkė.
S.Kuusienė pasiryžusi įgyvendinti savo idėją. Ji įsitikinusi, kad kol didysis ąžuolas gyvas, tai padaryti įmanoma, nors ir sunku. Per gaisrą žuvo jau paimti mėginėliai, taigi darbą teks pradėti iš naujo.
Išgauti iš šio medžio sterilų mėginėlį, iš kurio būtų galima auginti ąžuoliukus, nelengva: seniausias Lietuvos bei vienas seniausių Europoje ąžuolas yra apniktas infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir samanų. Be to, jo ląstelės pasenusios ir sunkiai atsinaujina. „Mūsų paprastos dezinfekcijos priemonės buvo bejėgės prieš Stelmužės ąžuolo kenkėjus. Tačiau pirmieji bandymai davė vilčių, kad gali pavykti“, – pasakojo mokslininkė. Šiemet, kai atsinaujins ąžuolo gyvybiniai procesai, ji planuoja paimti pirmines medžio šakeles ir tęsti darbą. Miegaliumi vadinamas Stelmužės ąžuolas po žiemos išsprogsta gerokai vėliau negu kiti medžiai.
Atnaujinti Stelmužės ąžuolo klonavimą paskatino ir kolegų vokiečių sėkmingai klonuotas šimtametis ąžuolas, nors sukurti specialiai jam skirtą technologiją prireikė 10 metų. Anot S.Kuusienės, remiantis kitų šalių patirtimi, utopinį projektą galima įgyvendinti greičiau.
Klonuotas Stelmužės ąžuolas turės tokias pat savybes, kaip ir senasis medis. „Apie Stelmužės ąžuolą sakoma, esą negražus, išsikerojęs. Bet jei klonuotasis medis augs toks pat solidus ir jame bus daug biomasės – puiku“, – kalbėjo S.Kuusienė.
Plačiau skaitykite balandžio 19 d. “Sekundėje”.
Giedrė Varkalytė
Ž.Vyšniausko nuotr. Klonuojamo
medžio ūgliukas dedamas į mėgintuvėlį su specialia terpe, iš kurios augalas
maitinasi.
