„Jaunimo palėpės“ kalbintas vis aktyviau muzikinę padangę šturmuojantis 23-ejų reperis Skripas neslepia savo simpatijos „dangietei“ Editai, svajoja apie perversmą muzikos srityje ir įsitikinęs, kad tobulėjimui nėra ribų.
– Skripai, tu kilęs iš Kazachstano. Maskvoje esi įrašęs bene du muzikos albumus rusų kalba. Kas paskatino persikelti į Lietuvą ir būtent čia siekti muzikos aukštumų?
– Į Lietuvą atvažiavau su tėvais. Kadangi jau seniai gyvenu čia, savaime aišku, kad būtent čia ir prasidėjo mano muzikinis kelias.
– Manai, kad Lietuvoje dainininkai turi daugiau perspektyvų?
– Kuriu muziką sau, nes man tai patinka. Aišku, ir tiems, kurie domisi tokia muzika, bet tikrai tai darau ne dėl svaiginamos karjeros.
– Ar nesunku buvo įprasti prie naujos aplinkos Lietuvoje, įveikti kalbos barjerą, susirasti žmonių, galinčių tau padėti siekti tikslo?
– Lietuvių kalba nėra viena iš lengviausių, bet kai gyveni čia, bendrauji su žmonėmis lietuviškai, pats nepastebi, kaip išmoksti. Adaptuotis nebuvo sunku, nes suradau daug draugų, sutikau daug bendraminčių, jie padeda man ir mane palaiko iki šiol.
– Gal gali prisiminti, kokia tavo sceninio slapyvardžio Skripas atsiradimo istorija?
– Nuo 6-erių rimtai žaidžiau šachmatais, dalyvavau įvairiose varžybose. Viename šachmatininkų forume buvau užsiregistravęs Skripu, o kai pradėjau muzikuoti, pamaniau, kad toks slapyvardis kur kas skambesnis už mano vardą.
– Dainą „Ji gyvena“ skyrei Editai iš populiariojo televizijos muzikinio realybės šou „Dangus“, kartu su ja rengi bendrus pasirodymus, beje, kažkada net pats išdrįsai prie jos prieiti, susipažinti ir pasiūlyti bendradarbiauti. Kodėl akį patraukė būtent ši „dangietė“?
– Edita man padarė didesnį įspūdį nei kiti „Dangaus“ dalyviai, gaila, kad kai ji dalyvavo tame šou, žmonės jos neįvertino.
– Galbūt Edita tave domina šiek tiek daugiau nei gera dainininkė ir turinti puikų balsą? Ar tik nebus mergina tau kritusi į širdį?
– Galbūt… Bet tegul tai lieka paslaptis, manau, kiekvienas žmogus turi išlikti šiek tiek mįslingas.
– Muzikuodamas sulaukei ir grupės „Skamp“ lyderio Viktoro Diawaros, ir „G&G Sindikato“ guru Svaro pagalbos. Į bendras muzikines avantiūras nėrė ir Soliaris, „Naujieji lietuviai“, „69 danguje“ vokalistė Karina. Kartu jūs įrašėte bendras dainas. Kaip jaunas, dar ne itin visiems žinomas reperis sugebėjo įtikinti scenos senbuvius, kad vertas užlipti į didžiąją sceną?
– Įtikinėti man jų nereikėjo, tiesiog pasiūliau – jie sutiko. Kodėl – nežinau, geriau būtų paklausti jų pačių.
– Visas dainas sudėjai į naują albumą, jį pavadinai „Piko valanda“. Kaip pats vertini pirmąjį savo muzikos rinkinį lietuvių kalba?
– Šis albumas yra savotiškas muzikinis kokteilis. Pats manau, kad „gėrimas“ išėjo gan skanus.
– O kokių nuomonių apie šį albumą pačiam teko girdėti?
– Vienas žmogus man parašė, jog manė, kad hiphopo kultūra Lietuvoje mirusi, bet paklausęs mano albumo pakeitė savo nuomonę.
– Muzikinės ambicijos yra išskirtinė gero muzikanto savybė. Manau, ne išimtis ir tu… Kokių planų ir siekių turi?
– Būdamas 12-os metų, pasakiau mamai, kad muzikiniame pasaulyje padarysiu perversmą, manau, kad mano ketinimai nepasikeitė.
– Ar pasiteisino tavo lūkesčiai atvykus į Lietuvą? Gali pasakyti, kad esi laimingas būdamas čia?
– Galiu pasakyti, kad gyvenu šia diena ir man patinka Lietuva, nes ji man davė galimybę muzikuoti ir priėmė mane tokį, koks esu.
– Manai, kad jau sugebėjai pramušti ledus kopdamas į muzikos Olimpą, juk, kaip sakoma, gera pradžia – pusė darbo…
– Vis dar ieškau savęs, o manyje dar yra vietos ir noro tobulėti.
Kalbėjosi Reda
Osteikaitė
