Seime vis dar dirbama 1993-iųjų gamybos kompiuteriais. Tokių kompiuterių Seimo kanceliarija turi 80, juos prieš dvylika metų įstaigai padovanojo JAV kongresas. “Yra ir serverinėje daugiau nei 10 kompiuterių iš tų dovanotų. Pakeistume, jei būtų daugiau lėšų, nes 11-12 metų senumo įranga yra daugiau nei morališkai pasenusi”, – Eltai sakė Seimo Informacijos technologijų (IT) departamento direktorius Jonas Milerius.
Jo teigimu, šie senieji gamintojos “Compaq” kompiuteriai departamento darbuotojų atnaujinami ir palyginti neblogai veikia. “Patys silpniausi” iš jų atiduodami parlamentarų patarėjams, dirbantiems regionuose.
“Kol kas galimybės jų kam nors atiduoti nebuvo. Ir apskritai – Seimas niekada neperka įrangos, kuri geriausia ir brangiausia tarp tuo metu parduodamos”, – sakė J. Milerius. Jis teigė, kad renkamasi patikimai veikiančią, bet ne naujausią ir sparčiausią kompiuterinę techniką.
IT departamento vadovo teigimu, Seimo kanceliarijoje yra maždaug tūkstantis kompiuterizuotų darbo vietų. Tik viena iš šių vietų neprijungta prie interneto – joje dirbama su konfidencialiais dokumentais.
Seimas naudojasi keturių interneto teikėjų paslaugomis. Pagrindinis, nuolat ryšį užtikrinantis teikėjas – “Litnet”.
J. Mileriaus teigimu, jis pasirinktas pagrindiniu, nes yra valstybės išlaikomas – taip valstybinės lėšos nėra išeikvojamos dvigubai: ir “Litnet” tinklui išlaikyti, ir mokėti už interneto teikimą kitam pagrindiniam teikėjui.
Atsarginį ryšį užtikrina taip pat valstybinė įmonė “Infostruktūra”, kuri ryšį tiekia “Lietuvos telekomo” ir “Lietuvos energijos” tinklais, o tokiam atvejui, jei nutrūktų telekomo kabelis, naudojamasi mobiliojo ryšio operatorės “Bitė” tinklu, kuris tokiais atvejais veikia. 50 kompiuterių gauna internetą vienu metu ir iš “Litnet”, ir iš “Bitės”.
Seimas komunikacijoms (telefono ryšys, internetas ir paštas) kasmet išleidžia iki 1,5 mln. litų. Didžioji šių išlaidų dalis – išlaidos mobiliojo ryšio paslaugoms.
Seimas šiais metais į informacinių technologijų (IT) ūkį investuoja kiek daugiau nei 900 tūkst. litų. Taip pat prašoma ES paramos interneto svetainės plėtrai.
“Ateinančiais metais iš esmės investicijas planuojama daryti į serverinę dalį”, – Eltai sakė Seimo IT departamento direktorius Jonas Milerius.
Interneto svetainė, kurioje – visi Seimo sukurti dokumentai, užima apie 22 gigabaitus (GB) vietos. Iš jos kiekvieną parą vartotojai parsisiunčia 11 gigabaitų informacijos.
Per mėnesį nuo sausio 4 iki vasario 4 dienos Seimo interneto tinklapio teisės aktų paieška lankytojai pasinaudojo 1,129 mln. kartų. Bendru tinklapio paieškos mechanizmu naudotasi 150 tūkst. kartų, 61 tūkst. kartų skaitytos Seimo narių biografijos.
Svetainė dažniausiai parengta tokiam krūviui, problemos iškyla per rinkimus, kai lankomumas stipriai padidėja (tose pačiose Seimo tarnybinėse stotyse (serveriuose) laikoma ir Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainė).
Pernai kelias rinkimų savaites Seimą gelbėjo 170 tūkst. eurų (587 tūkst. litų) vertės “Hewlett-Packard” nemokamai išbandymui paskolinta tarnybinė stotis.
Pasak J. Mileriaus, per rinkimus Seimui dar teko pasiskolinti poros šimtų tūkstančių litų vertės programinės ir techninės įrangos saugai užtikrinti ir informacijos srautų analizei. Kasdien tūkstančius kartų į Seimo tarnybines stotis ar tinklapį bandoma įsilaužti ar siunčiami virusai.
Šiemetinių investicijų pusę milijono litų sudaro skirtos valstybės valdymui, daugiau nei 400 tūkst. – lėšos integracijai į Europos Sąjungą. Papildomų lėšų prašoma iš Centrinės projektų valdymo agentūros interneto svetainės plėtoti.
Seimo IT ūkį sudaro tiek techninė ir programinė IT įranga, tiek įvairūs saugos sprendimai ir kitos dalys, kurias prižiūri Informacijos technologijų departamentas. Departamente dirba daugiau kaip 40 darbuotojų.
ELTA
