Sekmadienio vakarą įsisiūbavo Rio de Žaneiro karnavalas – 14 elitinių sambos
mokyklų žygiavo 60 tūkst. vietų stadione, o viena trupė iš didžiausio šio miesto
lūšnynų kvartalo dainavo apie kovą už laimę aplinkui klestint skurdui.
Maždaug 4 tūkst. Rosinjos – lūšnynų rajono, iš kurio atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į Rio de Žaneiro įlanką, – narių šoko pagal dainą apie tai, kaip gimstama skurdžiumi ir svajojama apie aukso puodus, o vėliau suprantama, kad “pinigais laimės nenusipirksi”.
Šios grupės kostiumai priminė vargšės mergaitės svajones: sukneles iš aukso monetų ir kreditinių kortelių, šimtus rožinių skrybėlaičių, ledinukus ir šokolodo plyteles.
Kita mokykla – “Vila Isabel” – dainavo apie kultūrų įvairovę Lotynų Amerikoje ir išlaisvintoją Simoną Bolivarą. Šią trupę be kitų asmenų finansiškai parėmė populistinis Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas (Hugas Čavesas). Pats prezidentas parade nedalyvavo, tačiau reginį stebėjo kitos įžymybės, įskaitant Argentinos futbolo žvaigždę Diego Maradoną (Diegą Maradoną).
Kiekviena mokykla su spalvingais kostiumais vilkinčiais šokėjais, judančiais pagal temperamentingą sambos muziką, turi 80 minučių eiti stadione. Savo muzikine tema ji turi dainuoti be pertraukų.
Mokyklos vertinamos pagal choreografiją, platformų spalvingumą, entuziazmą ir 300 būgnininkų preciziškumą. Dabartinė čempionė yra “Beija Flor”, arba “Kolibris”, kuri šiemet pasirinko vandens temą.
Tačiau dauguma karnavalo dalyvių tvirtino norintys ne laimėti, bet šokti visą naktį.
“Karnavalo metu daug žmonių nuo šokio energijos pajunta jėgų antplūdį”, – sakė 20 metų Dandan Silva, kuriai nuo kaktos žliaugė prakaitas. Ji avėjo inkrustuotais sandalais iki kelių ir, be galvos apdangalo iš plunksnų, daugiau beveik nieku nebuvo prisidengusi kūno.
Jos grupės “Salgueiro” būgnininkai buvo pasipuošę raudonomis stručio plunksnomis, susmaigstytomis į baltus dviratininkų šalmus su rožinių kristalų vėriniais.
Masinės linksmybės, kurios vyksta prieš Gavėnios laikotarpį, šešis milijonus gyventojų turinčiame didmiestyje ir kituose Brazilijos miestuose praktiškai paralyžiuoja bet kokią kitą veiklą.
Karnavalo, kuris prasidėjo penktadienį ir baigsis trečiadienį, Pelenų dieną, metu žmonės pamiršta socialinius papročius bei tradicinius vaidmenis ir prieš Gavėnią, truksiančią iki pat Velykų, nevaržomai linksminasi.
Kiekviena sambos mokykla pasirenka savo pasirodymo temą, kuri dažniausiai būna susijusi su Brazilija, istorija, politika, sportu ar religija.
Mokyklos naudojasi keltuvais, kad užkeltų šokėjas ant nedidelio pjedestalo, kuris būna išsikišęs virš aukštos platformos ir kuris linguoja nuo šokėjų judesių pagal griausmingų būgnų ritmą.
“Būna baisu. Jie tiesiog užkelia tave tenai be jokių repeticijų. Tačiau besišypsantys žmonės padeda įveikti baimę”, – sakė iš Rio de Žaneiro kilusi 32 metų teisininkė Anne Rose (En Rouz).
Nors dauguma kostiumų buvo puošti spalvingomis plunksnomis, simbolizuojančiomis gyvenimo džiaugsmą, viena trupė buvo apsirengusi oranžiniais skeletais. Ant jų pečių tupėjo juodos varnos, o prie nugarų buvo pritvirtinti antkapiai.
Karnavalai, kurie remiasi pagoniškomis ir krikščioniškomis tradicijomis, vyksta ir kituose Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regionuose, tačiau Brazilijos paradas yra pats garsiausias ir labiausiai mėgstamas turistų.
“Man patinka karnavalas ir sambos muzika”, – teigė 53 metų prancūzas Danas Olivier (Danas Olivjė), į Braziliją atvykęs jau trečią kartą.
Reuters-BNS
