Vilniaus parduotuvės rinkliavą už šalia jų esančias
automobilių stovėjimo aikšteles, įrengtas ant nenuomojamos valstybinės žemės, pradės mokėti nuo 2006 metų sausio 1 dienos.
Savivaldybė norėtų rinkliavos dydį nustatyti 50 litų per mėnesį už vieną stovėjimo vietą, bet dėl to dar bus deramasi. Tai penktadienį sutarta prekybos tinklų atstovų susitikime su Vilniaus miesto meru Artūru Zuoku.
Iki to laiko bus tikslinami aikštelių sąrašai, deramasi dėl rinkliavos dydžio bei formuluotės rinkliavą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Anot mero, per metus savivaldybė tikisi surinkti 1-2 mln. litų šios rinkliavos, tačiau tiksli suma paaiškėsianti tik kitąmet. Eltos skaičiavimais, per metus Vilnius turėtų gauti 1,38-1,5 mln. litų per metus – šie skaičiavimai paremti savivaldybės statistika bei numatomu rinkliavos dydžiu.
“Aš nemanau, kad rinkliava kaip nors atsilieps prekybos centrų klientams”, – po posėdžio žurnalistams sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Valdas Sutkus.
Anot jo, už aikšteles teks mokėti visiems didiesiems prekybos tinklams – “VP Market”, “Iki”, “Rimi”, “Norfa”. Savivaldybės sąraše yra ir aikštelių šalia kitų prekyviečių, pavyzdžiui, šalia “Senukų”.
Valstybės įmonės “Susisiekimo paslaugos” direktorius Vaidotas Antanavičius Eltai sakė, jog, dabartiniais duomenimis, ant nenuomojamos valstybinės žemės prekybos centrai įrengė 2,3-2,5 tūkst. vietų automobiliams.
V. Sutkus tvirtino, jog savivaldybė į šį sąrašą yra įtraukusi stovėjimo vietas, kuriomis naudojasi ne prekybos centrų klientai, o greta esančių namų gyventojai.
Prekybos centrai nenuomojamoje valstybinėje žemėje savo aikšteles įrengė su valdžios sutikimu, tvirtino tiek A. Zuokas, tiek ir V. Sutukus.
“Savivaldybei tokia tvarka buvo naudinga, nes tai leido plėsti verslą, pritraukti papildomų lėšų infrastruktūros tvarkymui”, – tikino V. Sutkus.
Vilniaus miesto biudžetas, įskaitant dotacijas iš valstybinės biudžeto, šiais metais siekia 688 mln. litų.
ELTA
