Realybės šou „Kelias į žvaigždes“ dalyvis Haroldas su kolega Vudžiu ėmėsi prodiusuoti naują, trijų žavių merginų grupę. Taip pat dainininkas užimtas ir savo solinio albumo įrašais. Be kita ko, visai neseniai vaikinas pasistengė ir nustebino gerbėjus nauju įvaizdžiu.
– Kada pasaulį išvys tavo solinis albumas?
– Solinis albumas (pirmasis) yra labai svarbus ir reikšmingas atlikėjo gyvenime. Tai yra tarsi tavo vizitinė kortelė, kuri parodo atlikėjo požiūrį į muzika ir jos reikšmę. Niekada nebuvau už greitą albumo pagaminimą. Kada pajusiu, kad turiu pakankamą bagažą gerų dainų, tada jį ir išleisiu. Patikėkit manim, laukiu to nemažiau už jus. Tiesiog nesinori visko daryti bet kaip.
– Su kuriuo kolega iš „Kelias į žvaigždes“ iki šiol palaikai šiltus santykius?
– Draugiškai bendraujame su visais buvusiais „kambariokais“. Geriausiai sutariu su Vudžiu. Esame kaimynai, tad kasdien susitinkame. Tapome lyg broliai. Tai žmogus, kuris supranta mane, o aš jį, tikriausiai 120 proc. Dažnai pasimatome su Donata, Rūle, Raminta.
– Ką manai apie dalyvavimą Eurovizijos konkurse?
– Eurovizija yra didžiulis, labai atsakingas ir svarbus renginys Europos muzikiniame pasaulyje. Tai yra dainos konkursas, ką dažnas konkurso dalyvis Lietuvoje pamiršta. Nedalyvavau, nes neturėjau tokios dainos, kuri galėtų laimėti pirmąją vietą. Galbūt kitais metais tokia daina bus ir gerbėjai galės pamatyti mane toje scenoje.
– Kaip vertini muzikinius realybės šou? Ką žmonės gali pasiimti iš tokių projektų?
– Realybės šou yra tik galimybė parodyti žmonėms, kad tu gali dainuoti, turėti gerbėjų. Tai tik mažytis tramplynas, kuris pažadina ambicijas toliau sunkiai dirbti ir siekti savo gyvenimo svajonės. Būdamas realybės šou gauni labai daug naudingų gyvenimo pamokų.
– Kokia sporto šaka domiesi? Gal ir pats mėgsti paspardyti kamuolį ar nueiti į kokį sporto klubą?
– Nuo penktos klasės žaidžiau krepšinį ir svajojau būti krepšininku. Žaidžiau Lazdijų sporto mokyk-los rinktinėje, buvau atakuojantis gynėjas. Nors mano ūgis ne per didžiausias (181 cm), vienuoliktos klasės pabaigoje esu porą kartų įdėjęs į krepšį iš viršaus. Dabar labai retai užsuku į krepšinio aikštelę. Supratau, kad tai tik hobis, o gyvenimas – muzika.
– Ar kartais fanai neima erzinti?
– Prie visko priprantama. Turbūt kiekvienas mano bendraamžis dabar jausdamas tai, ką jaučiu aš, stebėtųsi, kokie žmonės gali būti įkyrūs. Skambučiai naktimis, trumposios žinutės, šūksniai gatvėje. Eidamas į viešumą, į sceną, žinai, kad taip bus ir galbūt pradžioje, tai netgi labai patinka. A.Valinskas yra pasakęs: „Jei eini į televiziją, nors nemeluok sau, kad netrokšti dėmesio ir kad tau tai nepatinka”. Sutinku su tuo šimtu procentų. Čia kalbu apie tuos įkyriuosius fanus. O šiaip turiu fanų klubą, jame užsiregistravę žmogeliukai mane labai palaiko, su jais bendraujame kaip viena šeima. Labai juos myliu.
– Galbūt norėtumei būti kokios televizijos laidos vedėju? O gal svajoji apie radijo vedėjo kėdę?
– Tai yra viena iš mano svajonių. Televizija mane labai žavi. Esu buvęs vienos TV laidos vedėju Alytaus televizijoje, kai man buvo šešiolika metų. Su sese Bernarda vedėme pramoginę laidą jaunimui „Ant bangos“. Dirbome tiesioginiame eteryje, tad kiekvieną kartą per mūsų laidas įvykdavo įvairiausių įdomybių. Norėčiau vesti arba muzikinę laidą, arba kokį nors žaidimą. Bet irgi susijusį su muzika.
– Kaip vertini žurnalistus, kurie stengiasi atskleisti tavo asmeninį gyvenimą?
– Toks jau jų darbas. Kartais purvinas, bet reikia visko. Asmeninis gyvenimas yra man vienam ir kiek noriu, tiek jiems atsiskleidžiu.
– Ką manai apie tokias muzikines personas, kaip Minedas ar Antanas?
– Nekomentuosiu. Tokie klausimai tik dar labiau populiarina tyčiojimąsi iš nesveikų žmonių.
– Ar mėgsti gaminti maistą? Koks tavo mėgstamiausias patiekalas?
– Nepasakyčiau, kad esu geras kulinaras, bet šeima sako, kad labai skaniai pagaminu spagečius. O šiaip tai dažniausiai valgau kavinėse.
– Papasakok, kaip leidi savo laisvadienį?
– Savaitgalį dažniausiai būna koncertai. Jei nebūna koncertų, stengiuosi pirmiausia pabūti vienas, paskui skiriu laiko linksmybėms ir draugams. Realiai mano kiekviena diena atrodo taip: studija, darbas „Starlife projects“ kompanijoje, koncertai, kūryba namuose… ir taip sukasi ratukas.
– Gražiausias metų laikas tau?
– Pavasaris… Tada jaučiu, kad gyvenu… Gamta atbunda… Pavasarį gimiau ir aš. Galbūt dėl to šiuo metų laiku taip gerai jaučiuosi.
Kalbėjosi Nerijus
Žeronas
