Mokslininkai patvirtino, kad 4,4 milijardo metų senumo cirkonio kristale įstrigusios uolienos yra seniausi Žemės plutos fragmentai.
Kristalas buvo rastas vakarinėje Australijos dalyje, Džek Hilso regione, mokslininkai jame įstrigusių uolienų amžių nustatė pagal urano ir švino atomų kiekį radinyje.
Radinys leidžia spėti, kad Žemės pluta susiformavo kur kas anksčiau nei buvo manoma iki šiol – praėjus „vos“ šimtui milijardų metų po Žemės susidarymo, iškart po to, kai planeta susidūrė su Marso dydžio kosminiu kūnu. Studiją atlikusių mokslininkų teigimu, įmanoma, kad prieš 100 mln. metų temperatūra mūsų planetoje jau buvo pakankamai žema, kad vanduo galėtų egzistuoti skystos formos.
„Tai patvirtina spėjimus, kaip Žemė ataušo ir tapo gyvenama, – sakė tyrimo vadovas, profesorius Džonas Volis iš JAV Viskonsino Medisono universiteto. – Kol kas neturime įrodymų, kad gyvybė tuomet jau egzistavo, tačiau nėra jokios priežasties manyti, kad prieš 4,3 mlrd. metų jos Žemėje nebuvo.“
Dėl klimatinių veiksnių tirti ankstyvuosius Žemės geologinius sluoksnius labai sunku, nes jie slūgso giliai po naujai susidariusiais dirvožemiais. Iki šiol seniausi geologiniai radiniai buvo rasti Kanadoje, jų amžius siekia 3,5 mlrd. metų, tačiau dauguma planetos paviršių yra sąlygiškai „jauni“ – mažiau nei 100 mln. metų.
ELTOS, BBC INF.
