Galima sutaupyti
Kaip rodo daugiametė patirtis, dauguma vairuotojų salono oro
filtrą keičia tik prispausti bėdos – neveikia oro kondicionierius, rasoja
automobilio stiklai iš vidaus, nuolat juntamas dulkių kvapas.
Rekomenduojama salono filtrą keisti kaskart, nuvažiavus 15
tūkst. kilometrų. Jeigu nuvažiuojate apie 10 tūkst. kilometrų per metus,
keiskite filtrą kartą per metus. Žinoma, esant 30 tūkst. kilometrų ridai, teks
keisti filtrą du kartus per metus. Kai kurie vairuotojai tai daro du kartus per
metus, kad ir kiek kilometrų būtų nuvažiavę. Aišku, automobiliu jie naudojasi
kasdien, kaskart įjungia kondicio-nierių ir nori, kad kelionė būtų kuo
patogesnė.
Salono filtro keitimo dažnumas priklauso nuo to, kokiais
keliais važinėjate. Jei važiuojate asfaltu ir į automobilį sėdate tik
retkarčiais, net ir po trejų metų filtras dar gali būti tinkamas. Važinėjant
žvyrkeliu ir per porą mėnesių galima užkimšti filtrą.
Jei automobilio salono filtras kelia įtarimų, nėra labai
sudėtinga jį išimti ir apžiūrėti.
Tačiau dauguma vartotojų apie salono oro filtrą sužino tada,
kai sugenda ventiliatoriaus reguliatorius, o jam pataisyti išlaidų prireiks
daugiau, nei laiku pasikeisti salono filtrą.
Paskirtis – ta pati
Salono oro filtrai yra dviejų tipų – iš mikropluošto ir iš
mikropluošto su aktyviosios anglies granulėmis.
Salono oro filtras paprastai gaminamas iš pluoštinės laidžios
medžiagos, kurioje nusėda dulkės, purvas ir žiedadulkės.
Jeigu filtras turi papildomą aktyviosios anglies filtravimo
sluoksnį, jis taip pat apsaugo nuo žalingų dujų patekimo.
Kadangi per valandą oro srautas pro salono oro filtrą yra apie
300 kub. metrų, todėl po metų arba nuvažiavus 15 tūkst. km šis salono oro
filtras užsikemša, ir kondicionieriaus veikimo pajėgumas sumažėja net 75 proc.,
palyginti su kondicionieriaus veikimu esant naujam salono oro filtrui.
Abiejų tipų filtrų paskirtis ta pati – valyti orą, patenkantį į
automobilio salono vidų. Ir abu filtrai tai puikiai atlieka, svarbiau, kad jie
būtų laiku pakeisti. Filtrai, turintys aktyviosios anglies granulių, labiau
tinka automobiliams, kurių automatinė oro kondicionavimo sistema, arba tokiems,
kuriuose galima uždaroji salono oro cirkuliacija,
t. y. pučiamas oras ne iš
išorės, o iš vidaus.
Aišku, tai naudojama, kai būna labai karšta arba labai šalta.
Filtras su aktyviąja anglimi ne tik sulaiko dulkes, bet ir „sugaudo“ kvapus,
benzino garus, kitų automobilių išmetamus suodžius. Tai tikrai efektyvesnis
būdas išvalyti orą. Naujausi automobiliai komplektuojami tik su aktyvuotos
anglies salono filtrais.
Bet yra keletas niuansų. Šiuos filtrus tenka dažniau keisti,
nes jų struktūra tankesnė dėl aktyviosios anglies dalelių, esančių mikropluošte.
Ir jų laidumas greičiau sumažėja, palyginti su įprastais filtrais. Be to, šie
filtrai yra brangesni.
Trys sluoksniai
Salono oro filtrai iš mikropluošto ir turintys anglies granulių
susideda iš trijų sluoksnių. Pirmasis sluoksnis sustabdo stambesnes oro daleles.
Antrasis, pagamintas mikropluošto, pašalina iš oro mažąsias daleles, galinčias
patekti į plaučius.
Trečiasis – aktyviosios anglies sluoksnis, jis atskirtas nuo
pirmųjų dviejų apsauginių filtrų. Jis filtravimo proceso pabaigoje pašalina
nepageidautinas dujas ir kvapus.
Kuo didesnis filtro plotas, tuo geriau.
Jam sukurti reikalinga sulankstymo technika. Naudojant filtrą
kasdien svarbu, kad jis būtų atsparus neigiamam poveikiui (aukštai ir žemai
temperatūrai, drėgmei, chemikalams – kelio druskai ir pan.).
Reguliariai keisti filtrą rekomenduoja ir transporto priemonių
gamintojai, nes teršalų sluoksnis tampa vis didesnis ir į saloną patenka vis
mažiau oro. Stipriai užterštas salono oro filtras gali sugadinti vėdinimo
sistemos ventiliatorių.
Rasojantys automobilio stiklai tarsi perspėja, kad užterštas
salono oro filtras – tai yra sumažėjęs oro laidumas. Filtro taršos sluoksnis
gali sukelti nemalonų kvapą transporto priemonės viduje.
Donatas BRAZDEIKIS
