Iš „Rolls-Royce“ namais vadinamos Gudvudo (Didžioji Britanija) gamyklos netrukus išriedės naujasis „Rolls-Royce Phantom Coupe“. Šis modelis akivaizdžiai byloja vieno labiausiai vertinamo prestižinių automobilių gamintojo siekį prisivilioti kiekvieną pasaulio turtuolį.
Laukia dvigubo pelno
„Šis „Rolls-Royce“ žengia į visiškai naują rinką“, – pripažino bendrovės „Rolls-Royce Motor Cars“ vadovas Ianas Robertsonas. Tai bus ketvirtas šio prestižinio gamintojo modelis nuo 2003-iųjų, kai bendrovė buvo prikelta naujam gyvenimui. Netolimoje ateityje milijonieriams ketinama pasiūlyti ir dar kelis „naujokus“, tarp jų ir modelį „Baby Rolls“.
Apie 1,260 mln. litų kainuosiantis „Phantom Coupe“ gerokai panašesnis į sportinį automobilį nei jo pirmtakas. Tokio pat 6,7 l V12 variklio varomas kupė turės ir modernesnį saloną.
Automobilis sukurtas itin turtingiems klientams, kurie nenori turėti nuosavo vairuotojo ir kuriems niežti nagai pasimėgauti patiems valdant šį prabangų gražuolį. „Esame įsitikinę, kad ši nauja kryptis padvigubins mūsų pardavimą“, – tvirtino I.Robertsonas.
Lenkia naujus rekordus
Automobilis „Rolls-Royce“ nėra vienintelis pasirinkimas tiems, kurie už keturratę transporto priemonę pasiryžę pakloti tiek, kiek paprasti žmonės nemoka net už namus. „Automobilių rinka per metus padidėja apie 3–4 proc. O pastaraisiais metais itin prabangių mašinų pardavimas išaugo šimtais procentų“, – teigė I.Robertsonas.
Jau įprasta, kad prestižinių automobilių rinkoje karaliauja Didžiosios Britanijos gamintojų trejetas, pastaraisiais metais lenkiantis pardavimo rekordus.
Iš dalies koncerno BMW valdoma bendrovė „Rolls-Royce“ per keletą metų padarė didelį šuolį į priekį. 2003 m. jiems pavyko parduoti tik 300, o pernai – jau per tūkstantį tviskančių keturračių.
Vokiečių gamintojui „Volkswagenui“ priklausantis dar vienas prabangių automobilių atstovas „Bentley“ sėkme džiaugiasi visą pastarąjį dešimtmetį. 1998-aisiais jis pardavė tik tūkstantį modelių, o pernai perkopė 10 tūkst. ribą.
Paskutinis iš prabangių markių lyderių trejeto – nepriklausomas gamintojas „Aston Martin“. 1994 m. ši bendrovė pirkėjams per vargus įsiūlė 40 modelių. Prabėgus ketveriems metams jų pardavimas šoktelėjo iki 700, o pernai net 7 tūkst. „Aston Martinų“ rado šeimininkus.
„Tai mes pradėjome atgaivinti Anglijos automobilių industriją. 2010-aisiais parduosime apie 10 tūkst. automobilių“, – bendrovės planus dėstė bendrovės „Aston Martin“ vadovas Ulrichas Bezas.
Klaidos
investuojant
Iš tiesų šis ryškus Didžiosios Britanijos automobilių gamintojų atgimimas siejamas su šiais trimis „banginiais“, sugebėjusiais išsaugoti savo palikimą ateities kartoms.
Pripažįstama, kad prie šio rezultato prisidėjo kitų šalių gamintojai, itin daug investuodami praėjusio amžiaus 9–10 dešimtmečiais. Aktyviausias buvo „Daimler“, jis įsigijo „Maybachą“. Taip pat vokiečių bendrovės: „Volkswagen“ į savo rankas perėmė „Bentley“ gamybos liniją, o BMW sukūrė planą, kaip atgaivinti „Rolls-Royce“ prekės ženklą.
Tačiau investuojant buvo padaryta ne viena klaida ir pelnas atėjo tik pastaraisiais metais. „Milijonai išleisti stengiantis kažką sukurti, kad kuo greičiau atsipirktų. Tokia taktika tik paskandino vokiečių pinigus“, – įsitikinęs U.Bezas. Jis teigė: nors tiesiog fantastiškai kyla pardavimas, iš prabangių automobilių lyderių tik jo valdoma bendrovė „Aston Martin“, kurią „Ford“ pernai pardavė už 479 mln. svarų sterlingų, yra pelninga.
Mažina taršą
„Aston Martin“ visada išsiskyrė kaip lankstus ir greitai susiorientuojantis gamintojas. Tačiau dabar gali nutikti taip, kad ta deklaruojama nepriklausomybė nuo kitų taps jų silpnybe. Ir „Bentley“, ir „Rolls-Royce“ rengiasi pristatyti naujų modelių, juos kuriant ir reklamuojant neabejotinai prisidės ir „tėvai“ iš Vokietijos.
Vis dėlto yra dar vienas, daug svarbesnis, aspektas: ir „Bentley“, ir „Rolls-Royce“ bendrovės pastaruoju metu dėjo daug pastangų kurdamos strategiją, kaip įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus. „Rolls-Royce“ su BMW specialistais dirbo tobulinant variklių technologijas, o „Bentley“ puoselėja viltis sukurti motorą, varomą biodegalais.
„Bentley“ vadovas Franzas Josefas Paefgenas žurnalistams tvirtino, kad per ketverius metus šių automobilių varikliai dirbs 40 proc. efektyviau ir bus paruošti naudoti biodegalus.
„Aston Martin“ vadovai taip pat tvirtina besistengiantys neatsilikti nuo konkurentų.
Vis dėlto automobiliams leidžiamas išskirti anglies
dvideginio kiekis nustatomas tik konkrečiai bendrovei, o „Aston Martin“
produkcijoje nėra mažų ir ekonomiškų modelių, kurie gamintojams dažniausiai
praverčia siekiant sumažinti išskiriamos taršos vidurkį. Maža to, „Aston Martin“
privalo investuoti į degalų taupymo technologijas, antraip bendrovei gresia
finansinės sankcijos. „Europoje visi tik ir kalba apie baudas. Tačiau kur
nukeliauja tie surinkti pinigai?“ – retoriškai klausė U.Bezas.
Matas ŠALČIUKAS
