Prasidėjo vasarinių padangų sezonas

Paneveziobalsas
7 Min Read

Šiomis dienomis jau prasidėjo per metus du kartus vairuotojus apimanti padangų keitimo karštinė. Balandžio pirmąją baigėsi Kelių eismo taisyklėse numatytas privalomas žieminių padangų naudojimas, todėl dabar skubama jas pasikeisti į vasarines ar universalias.

Naudojimas
neprivalomas

Kelių eismo taisyklės nenumato, kad vasarinių padangų naudojimas yra privalomas – ir po balandžio 1-osios vairuotojai gali važinėti automobiliais su žiemos sezonui skirtomis padangomis, vis dėlto eismo saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad žieminių padangų stabdymo ir kitos charakteristikos šiltu metų laiku kur kas blogesnės negu vasarinių padangų, todėl vasarą rekomenduojama automobilius „perauti“.

Vadinasi, esant aukštesnei temperatūrai, žieminės padangos praranda savo savybes, be to, ir dėvisi sparčiau – įšilus kelio dangai, minkšta žieminių padangų guma dyla itin greitai, todėl kai kurie vairuotojai, taupydami žiemines padangas, jas į vasarines pasikeitė dar kovo pabaigoje. Tiesa, taip jie rizikavo gauti policijos baudą. Be to, avarijos atveju toks padangų pakeitimas jiems irgi būtų skaudžiai kainavęs, nes draudikai būtų atsisakę apmokėti žalą, padarytą vairuotojo, vasarines padangas naudojusio iki balandžio 1-osios.

Dygliuotos padangos

Kelių eismo taisyklės reglamentuoja ir dygliuotų padangų naudojimą – automobilius su „dygliais“ galima eksploatuoti iki balandžio 10 dienos.

Vairuotojai, kurių automobiliai yra „apauti“ dygliuotomis padangomis, atvykę į techninio aptarnavimo centrus iki balandžio 10 dienos, gali jaustis drąsiai – tokių padangų naudojimas nėra pripažįstamas kaip trūkumas, tačiau po balandžio 10-osios automobiliai su dygliuotomis padangomis jau nepereis techninės apžiūros.

Techniniai reikalavimai

Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklės numato, kad vadinamuoju vasaros sezonu, t. y. nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d., keleivinių transporto priemonių, turinčių ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 milimetro.

Šis reikalavimas taikytinas ir transporto priemonėms, skirtoms vežti krovinius, kurių bendroji masė ne daugiau kaip 3,5 t, bei priekaboms, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t.

Vis dėlto saugaus eismo specialistai bei padangų pardavėjai pataria padangas keisti tada, kai protektoriaus gylis sumažėja iki maždaug 3 mm. Taigi, prieš pasikeisdami žiemines padangas į anksčiau eksploatuotas vasarines, patikrinkite pastarųjų protektoriaus gylį. Jei jis nepakankamas, geriau ieškokite naujų padangų.

Protektoriaus gylis – ne vienintelis kriterijus, nusakantis padangų tinkamumą. Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklėse numatyta, kad nesuporintų ratų padangos turi būti vienodos, t. y. vienodo konstrukcinio tipo, vienodų matmenų, vienodos paskirties, tos pačios keliamosios galios, vienodo leistino greičio bei vienodo protektoriaus rašto.

Leistinas greitis – dar vienas svarbus parametras, renkantis padangą. Tiesa, daugumos dabar parduodamų naujų padangų leistinas maksimalus greitis nebūna mažesnis nei 190 kilometrų per valandą, tačiau, renkantis padangą, patartina į tai atkreipti dėmesį.

Montuojant padangas būtina atsižvelgti ir į jų kryptį. Tai, žinoma, servisų darbuotojų rūpestis – jei montavimo darbus atliksite ne patys. Jei pirkote naujas padangas arba naujus ratlankius, nuvažiavus 600-1000 kilometrų patartina vėl apsilankyti servise. Pardavėjai sako, kad po maždaug tiek kilomet-
rų padanga ir ratlankis „atranda“ vienas kitą, prisitaiko, todėl ratą būtina iš naujo subalansuoti.

Automobilio svorio kitimas, vairavimo stilius bei kelio kokybė daro įtaką padangų dėvėjimosi tolygumui, todėl ne visos automobilio padangos dyla vienodai. Galimas sprendimas – padangų keitimas vietomis.

Padangų keitimas vietomis naudingas tada, kai norima, jog visi padangų protektoriaus kraštai sudiltų vienodai. Priklausomai nuo to, kaip tinkamai subalansuoti ratai, priklauso, kaip tolygiai dyla padangos protektorius.

Jei labiau dyla vienas ar kitas padangos kraštas, tai požymis, kad padangos ratai subalansuoti netinkamai, todėl verta dar kartą atlikti šią procedūrą. Tinkamai subalansuoti ratai, gerai suderinta pakaba ir sureguliuotas rato pasvirimo kampas užtikrina tolygų padangos protektoriaus dėvėjimąsi.

Jei jau taip atsitiko, jog dėl tam tikrų priežasčių padangos protektorius nusidėvėjo netolygiai, galima pakeisti padangas vietomis. Prieš keičiant priekinės ir užpakalinės ašies padangas vietomis reikia atminti, kad užpakalinių padangų protektorius turi būti geresnis (gilesnis) nei priekinių, pakeitus padangas vietomis, reikia iš naujo subalansuoti ratus ir sureguliuoti rato pasvirimo kampus, pakeitus padangas, palaukti, kol jos prisitaikys prie naujos padėties (lėčiau važinėti, tikrinti sukibimą stabdymo bei posūkių metu). Žinoma, svarbu visą laiką padangose palaikyti ir vienodą oro slėgį (2-2,2 bar).

Geresnės – brangesnės

Žinoma, galima pirkti ne tik naujas padangas, bet ir senas. Jomis prekiaujama ir turgavietėse, jas parduoda restauruotų bei naudotų padangų pardavėjai. Tačiau naudojant tokias padangas galimos įvairios pasekmės. Nerekomenduojama šiuolaikiniuose automobiliuose montuoti senesnes nei 5 metai padangas, net jei jos naujos, nenaudotos.

Pagal kainas visos padangos, tarp jų – ir vasarinės, yra grupuojamos į tris lygius – pigiausiąjį, kurių dėl prastos kokybės naudoti nepatartina, vidutinį, normalios gerų firmų padangos ir aukščiausiąjį, į kurį įeina garsiųjų firmų produkcija.

Pigiausios padangos kainuoja nuo 75-80 litų. Už vidutinės klasės vasarines padangas teks mokėti 150-300 litų. Brangiausios padangos gali kainuoti ir per tūkstantį litų.

Vairavimo sąlygos

Policija primena vairuotojams, kad nuo šeštadienio, balandžio 1-osios, keitėsi kai kurios vairavimo sąlygos.

Šviesiu paros metu motorinių transporto priemonių vairuotojai jau neprivalo važiuoti su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis. Kelių eismo taisyklės numato, kad su artimosiomis žibintų šviesomis privalu važiuoti rugsėjo 1–balandžio 1 dienomis.

Greičio mėgėjams lengvaisiais automobiliais automagistralėmis nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 kilometrų per valandą greičiu. Nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. maksimalus leistinas greitis automagistralėse buvo ne didesnis kaip 110 kilometrų per valandą.

Pagal Kelių eismo taisykles kituose užmiesčio keliuose maksimalus leistinas greitis yra 90 kilometrų per valandą, jeigu kitaip nenurodo kelio ženklai.

Policija taip pat primena, kad nuo balandžio 10 d. iki lapkričio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su žieminėmis dygliuotomis padangomis. Žiemos sezono metu – nuo lapkričio 10-osios iki balandžio 1-osios žieminės padangos buvo būtinos.


Vaidas KAZLAUSKAS


A.Repšio nuotr. Pasibaigus žiemos sezonui vairuotojai skuba
„autis“ vasarines padangas.

TAGGED:
Share This Article

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *