Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse
antradienį prasidėjo antrasis interneto vardų su “.eu” galūne registravimo
etapas.
Jo metu privatūs asmenys, verslo ar valstybinės organizacijos gali pateikti paraiškas vardams, į kuriuos pagal nacionalinę ar ES teisę jie taip pat turi teises, tačiau vardai nėra registruotų prekės ženklų, valstybės įstaigų pavadinimai.
“Tai reiškia, kad nuo antradienio galima kreiptis ir dėl tų prekės ženklų, kurių savininkus teisiškai įrodyti yra sunkiau, ženklai gali būti net neregistruoti patentų biure. Paraišką pateikę asmenys turės įrodyti, kad jie turi teisę į prašomą vardą”, – BNS sakė Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Teisės taikymo skyriaus vedėjas Vygantas Vaitkus.
Pasak jo, antrasis “.eu” vardų registravimo etapas, kuris truks iki balandžio 7 dienos, valstybinėms įstaigoms įtakos beveik neturės. Jos šiame etape paraiškas teiks taip pat, kaip ir pirmajame etape.
Nuo balandžio 7 dienos dėl “.eu” vardų registravimo galės kreiptis visi norintys.
“Per šį etapą ir laukiama daugiausiai paraiškų”, – teigė V.Vaitkus.
Europos Komisija rūpintis interneto vardų “.eu” registravimu yra pavedusi Briuselyje įsikūrusiai organizacijai “Eurid”.
“Eurid”, paraiškų interneto vardui “.eu” registruoti sulaukusi iš valstybinių institucijų, patvirtinimo kreipiasi į nacionalines ryšių reguliavimo tarnybas.
RRT yra patvirtinusi Druskininkų savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Panevėžio rajono ir miesto savivaldybių administracijų prašymus registruoti “.eu” vardus.
Paraiškas tokiems vardams registruoti pateikė ir nemažai Lietuvos informacijos technologijų, nekilnojamojo turto, telekomunikacijų, maitinimo, lošimų organizavimo ir kitų bendrovių.
Lietuvoje teisę priimti paraiškas “.eu” vardų registracijai turi Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institutas, bendrovės “Interneto vizija”, “Lanteka” ir “Interdata”.
BNS
