Estrados karalaičiu šmaikščiai save vadinantis
„dangietis“ Antanas džiaugiasi gyvenimu po šou. „Dabar aš esu TŽŽ – tiesiog
žinomas žmogus“, – išdidžiai prisipažįsta atlikėjas.
Daugiau nei prieš du mėnesius atsisveikinęs su garsiuoju muzikiniu TV3 televizijos realybės šou „Dangus“, neseniai 25-ąjį gimtadienį atšventęs Antanas Nedzinskas sunkiai ropščiasi iš šios pramogų karuselės: „Neišeinu iki šiol. Tik tiek, kad dabar dar daugiau muzikos, išvykų po Lietuvą… Pasiūlymų gaunu daug. Tai vieni, tai kiti norėtų su manimi po šalį gastroliuoti, iš to duoną valgyti“, – prisipažįsta Antanas. Vaikiną jau drąsiai galima vadinti profesionaliu muzikantu – dar paskutinę dieną „Danguje“ iš Justo Mamontovo gavęs pasiūlymą įrašyti savo debiutinį albumą Antanas nė kiek nedvejojo – naujas dainų rinkinys jau papildė muzikos prekių parduotuvių lentynas. „Albume sudėtos mano mėgstamos lietuviškos estrados melodijos, tos, kurios nepelnytai pamirštos. Rinkau tas dainas, kurios nėra nuvalkiotos – „Reikėjo berniukams“, „Vėjas man pasakė“, „Keturiasdešimt kaštonų“ ir kt. Džiaugiuosi, kad galiu pradžiuginti klausytojus savo albumu, ir pažadu, kad išleisiu ir antrąjį, dar geresnį“, – sakė debiutantas.
Etatinio „fantomo“ vaidmenį „Danguje” pelnęs vaikinas visiškai jo nesikratė, o ir nuoskaudų ar neigiamų emocijų buvusiems kolegoms tikina nejaučiąs: „Mane rinko „fantomu“, nes žinojo, kad nelaikysiu jokios neapykantos, tiesiog būsiu paprastas kolega. Dažnai ir pats prisiimdavau šį vaidmenį, kad kiti „Dangaus“ dalyviai negautų tiek juodų emocijų, įtampos“, – atviras buvo „keistuoliu Antanu” realybės šou pramintas vaikinas. O ši etiketė Antanui mažai terūpi: „Galbūt žmonės mėgsta pravardžiuotis, bet tai originalu. Man tas pats – džiaugiuosi gyvenimu, ir tiek, – sakė ką tik iškeptas muzikantas. – Kai manęs klausia, kuo esu dabar, visada atsakau: TŽŽ – tiesiog žinomas žmogus. Labai dažnai atpažįsta gatvėje – visur…“.
Antanas yra Antanas. Daro tai, kas jam patinka, o ne kas madinga: paties pasisiūti kaklaraiščiai, pasidarytos šlepetės, kėdės iš automobilio sėdynės… „Mėgstu daiktus gamintis pats. Tuomet jie daug mielesni“, – teigia vaikinas.
Paprašytas prisiminti vaikystės ir paauglystės laikus Antanas susimąsto: „Nebuvau geras vaikas, gana užsispyręs, bet ne piktybinis. Labai mėgau pienišką sriubą, – lyg tarp kitko pridūrė buvęs „dangietis“. – Vasaras dažniausiai kaime praleisdavau, tad išsilakstydavau po pievas, miškus su lanku ir strėlėmis. Pats pasidarydavau iš ėglio… Vėliau bandžiau gamintis ir iš eglės šakos, iš pušies žievės droždavausi laivelius. Peilis buvo mano pats geriausias įrankis“.
Antanui malonu prisiminti senus laikus: „Darželyje per pietų miegą atsiguldavau ir niūniuodavau kokią nors melodiją. Atrodo, viskas savaime buvo. Prižiūrėtoja pykdavo, o aš galvodavau, ką daryti. Mėgau piešti, dainuoti. Iki šiol gerai prisimenu, kaip gaidį nupiešiau su keturiomis kojomis. Auklėtoja pastebėjo, kad darau viską kaire ranka, norėjo perauklėti, bet mama neleido. Taip ir likau kairiarankis.
Mokykloje buvau neoficialus lyderis. Nebuvau jokiose mokinių tarybose ir t.t., bet mane visi mokiniai pažinojo. Per pertraukas eidavau koridoriumi ir su visais sveikindavausi. Pažinojo, nes mėgau juokauti. Per savivaldybių rinkimus kabinau savo plakatus. Prie saviveiklininkų pasikabinau savo portretą ir įrašiau: „Pats garsiausias Panemunės vidurinės mokyklos mokinys, šauniausias moksleivis Alytuje 2000“, – linksmai pasakojo Antanas. Pašnekovas teigia į meilės reikalus mokykloje nesiveldavęs: „Su visais buvau draugiškas, o su merginomis tiesiog draugas“.
Inžinieriaus ir mokytojos, poetės, visuomenininkės šeimoje augęs vaikinas labai gerbia savo šeimą, jam tai bene didžiausia vertybė. „Turiu du vyresnius broliukus, tačiau jie abu baigė tiksliuosius mokslus. Tik aš toks trečias…“ – nutęsė muzikantas. Po šou daug dėmesio sulaukiantis vaikinukas labai vertina ir savo gerbėjus. „Dažniausiai jie nudžiugina gėlėmis, pliušiniais meškučiais. Renku plokšteles, jų klausausi. Džiaugiuosi, kai gerbėjai man jų padovanoja, – nusišypso beveik visą pokalbį gan rimtas išlikęs pašnekovas. – Jau anksčiau dalindavau autografus. Ir ne ant lapelio, o ant savo parašytos knygos. Esu mėgstantis bendrauti žmogus. Jei manęs paprašo pasirašyti – kodėl gi ne, jei tam žmogui suteikiu nors šiek tiek džiaugsmo“.
Paprašytas Antanas bandė prisiminti savo kelią į „Dangų“, dienas, praleistas tenai: „Į muzikinį pasaulį patekau labai netikėtai. Prieš šou mėgau dainuoti, ir tiek. Tame realybės šou buvau vienintelis, kuris su muzika neturėjo nieko bendra. Natas, Augustė, Jonas, Edita turėjo savo grupes. Vaidas anksčiau muzikavo, Rasytė buvo V.Riaubiškytės „back“ vokalas ir t.t. Džiaugiuosi tiek pasiekęs ir neturėdamas muzikinio išsilavinimo. Galbūt iki šiol kalba, kad nusidainuoju, bet jūs ateikite manęs pasiklausyti dabar“, – šypsosi muzikantas.
Antanas į „Dangų” keliavo skatinamas vieno tikslo – įrodyti, kad ne tik banalumu galima pritraukti žiūrovus. „Tikėjausi tobulėti kaip žmogus, išmokti geriau dainuoti, pažinti visą muzikos ir televizijos virtuvę. Iš šio šou gavau tik populiarumą, tačiau jo kaina yra didelė. Būdamas viršuje jaučiau, kad manęs, paprasto, reikia apačioje – žemėje“, – savo originaliomis mintimis dalijosi pašnekovas.
Apie permainas, įvykusias pasibaigus šou, Antanas kalba labai ramiai: „Draugų santykiai nesikeičia. Su kuo draugavau, su tuo ir draugauju. Tiesa, dabar turiu dar daugiau draugų – jų radau „Danguje“. Dabar mane kviečia padainuoti įvairiuose koncertuose, renginiuose. Gavau užsakymų būti pranešėju, klausė, ar galima Antaną užsisakyti kaip gimtadienio svečią!“ – nuostabos neslėpė dainininkas.
Kaip ir visi, Antanas turi širdžiai artimų svajonių ir troškimų: „Mano gyvenimas – svajonė… Džiaugsmą suteikia plokštelės, skambanti muzika. Svajonių mašina – dvidešimt pirmoji „Volga“. Tačiau tai – tik materialūs dalykai. Svarbiausia – jaustis laimingam…“ – įsitikinęs jausmingas vaikinas. „Danguje“ jis vienintelis savo mintis ir emocijas išliedavo popieriuje – rašydavo dienoraštį.
„Su jumis kalbėjo estrados karalaitis Antanas“, – atsisveikino šmaikštumo, originalumo ir žavaus savito keistumo nestokojantis atlikėjas.
Reda OSTEIKAITĖ
Nuotr. A.Nedzinskas – vienas pirmųjų „dangiečių“, išleidęs savo debiutinį albumą.
