Antrąją vietą praėjusį šeštadienį vykusiame pirmajame
Lietuvos automobilių ralio čempionato etape, 12-ajame Visagino ralyje, laimėjęs
panevėžietis Rokas Lipeikis dabar yra patenkintas tuo, kad likus 3 savaitėms iki
ralio varžybų ir netikėtai susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms vietoje
varžybose atsisakiusio dalyvauti šturmano Renato Vaitkevičiaus savo partneriu
pasirinko septyniolikmetę dukrą Ingą. Nors finiše lenktynininko vairuojamas
“Mitsubishi Lancer Evolution VIII” nebuvo pirmas, naujojo automobilio ir naujos
šturmanės pasirodymu firmos “Egzotika” savininkas ir vadovas R.Lipeikis yra
visiškai patenkintas: turint galvoje, kad nauju automobiliu lenktyniavo pirmą
kartą, o šturmanė buvo nepatyrusi, geresnio rezultato jis sako ir
nesitikėjęs.
Drausti nė nebandė
Pati Inga prisipažįsta prieš varžybas šiek tiek nerimavusi, tačiau tėčio pasitikėjimas ja nuraminęs. Po finišo išlipusi iš automobilio miesto 5-osios vidurinės mokyklos moksleivė tvirtina jautusis pakankamai normaliai, tik šiek tiek skaudėjo galvą. “Automobilių sportas dabar domina dar labiau. Jei tik tėtis imtų, važiuočiau su juo ir kitą kartą. Su kitu ekipažu to daryti nenorėčiau, nes niekuo taip nepasitikiu kaip savo tėčiu”, – prabėgus beveik savaitei po ralio sakė septyniolikmetė.
Į pastaruoju metu dažniausiai užduodamą klausimą, kaip nebijojo išleisti dukters į tokias pavojingas ir vyriškas varžybas, Ingos mama Loreta Lipeikienė atsako ramiai ir su šypsena: “Su niekuo kitu dukros nebūčiau išleidusi, bet su tėčiu – neprieštaravau. Juo pasitikiu. Sulaukiau visokių pasiūlymų, kaip sulaikyti Ingą nuo dalyvavimo varžybose – viena pažįstama net siūlė visą laiką verkti, kad ji to nedarytų, bet rekomendacijomis nepasinaudojau. Nemanau, jog būčiau galėjusi ką nors pakeisti”, – tvirtino moteris.
Apie ralį nesikalbėdavo
R.Lipeikis dabar ilsisi po varžybų įtampos ir jaučiasi pakankamai ramus. Pasak jo, nėra jokio reikalo jaudintis – galima ramiai laukti kitų varžybų ir nesirūpinti, ar buvęs šturmanas galės jose kartu dalyvauti ir ar jo reikės: dukra yra patikimas partneris. Be to, moteriška intuicija ralyje labai praverčia, nes kolegos vyrai neretai daro esminę klaidą – jų akys be reikalo kartais “prilimpa” prie kelio.
Iki pastarųjų varžybų lenktynininkas prisipažįsta su savo dukromis, kurių, be Ingos, turi dar dvi – devyniolikmetę Eglę ir penkiolikos metų Agnę, apie ralį beveik nesikalbėdavęs, nes šis sportas, jo įsitikinimu, yra ne moteriškas užsiėmimas. “Joms tikriausiai labai knietėjo suprasti, kaip ten viskas vyksta iš tikrųjų. Kai pasiteiravau Agnės ir Ingos, kuri norėtų išbandyti šturmano pareigas, to labai norėjo abi. O Vilniuje, tarptautinėje aukštojoje verslo vadybos mokykloje studijuojanti Eglė vėliau išsakė didžiulį nepasitenkinimą, kodėl ir jai to nepasiūliau”, – pasakoja jau dešimtojo iš eilės Visagino ralio dalyvis ir nuolatinis prizininkas savo klasėje.
Traukė burtus
Lipeikiai prisimena, kad norėdami išspręsti jaunėlių ginčą, kuriai padėti tėčiui, nusprendė pasiūlyti mergaitėms traukti burtus. Kai sėkmė, jų teigimu, nusišypsojo Ingai, Agnė, aišku, buvo nepatenkinta: kurį laiką su sese net kalbėtis nenorėjo. Tėvai sutartinai tvirtina, jog smulkutę jaunėlę jiems būtų buvę kur kas neramiau išleisti, o Ingos jėga ir tvirtumas teikė vilčių. Sutuoktiniai pamena, kad, besilaukiant Ingos, gydytojai prognozavo, jog gims berniukas. Nors prognozė pasirodė klaidinga, vyriškos jėgos jų viduriniam vaikui tikrai netrūksta.
Pasak R.Lipeikio, pasiruošimas varžyboms dukrai nebuvo lengvas: per 3 savaites teko perversti 3 storiausias knygas – Automobilių sporto kodeksą, Lietuvos autoralio čempionato (LARČ) reglamentą, LARČ taisykles, reikėjo išmokti rašyti stenogramas. Krūvis teko nemažas ir dar buvo būtina išlaikyti egzaminą. Dukrai perprasti šturmano darbo subtilybes, anot lenktynininko, labai padėjo nusipelnęs automobilių sporto treneris Jonas Dereškevičius.
Jaudinosi labiau nei anksčiau
“Likus savaitei iki Visagino ralio, su dukra dalyvavome mėgėjiškose ralio lenktynėse Aukštadvaryje. Tai buvo tarsi generalinė treniruotė. Paskui turėjome galimybę 3 kartus pervažiuoti čempionato varžybų trasą. Šturmanui iš tikrųjų tenka didelė atsakomybė – jis ne veltui vadinamas antruoju vairuotoju”, – sako panevėžietis.
Į lenktynes Visagine Lipeikių komandą, kurios numeris buvo antras, atlydėjo ir šeima. Ponia Loreta sako ne tik sirgusi už vyrą ir dukrą, bet ir jautųsi šiek tiek didesnį nerimą nei bet kada. Ypač jai nesmagu buvo, kai pamatydavo skubančią greitąją: iš karto puldavo mobiliojo ryšio telefonu skambinti saviškiams.
Prisiminus pastarųjų lenktynių nelaimes, R.Lipeikis teigia žiūrovams visada galįs patarti labiausiai saugotis ne tų vairuotojų, kurie važiuoja priekyje, bet paprastai varžybose atsiliekančių naujokų – jų važiavimas dažnai gali būti neprognozuojamas.
Sunkiausia buvo naktį
Pats “Egzotikos” savininkas tvirtina mėgstantis važiuoti greitai, bet saugiai. Jis žino, kad net akimirkai į šalį nukreipus akis, lengva prarasti orientaciją, o tai gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis. Nors naujuoju automobiliu lenktynėse šį kartą jam buvo pavykę pasiekti didesnį nei 200 km/val. greitį, dvigubas atsakomybės jausmas panevėžiečiui suteikė ir papildomo psichologinio krūvio. Lenktynininkas visus kairius posūkius dėl šalia sėdėjusios dukros instinktyviai važiavo truputį lėčiau ir atsargiau.
Ingai jau pats varžybų startas pateikė netikėtumą – jos galva iš karto loštelėjo taip smarkiai, kad net trenkėsi į sėdynės atlošą. Juokingiausia šturmanei būdavo tada, kai, tėčio vairuojamam automobiliui kylant nuo tramplyno, jos kojos savaime atsidurdavo vos ne prie lubų. Sudėtingiausias merginai atrodė pirmasis greičio ruožas, nes jį įveikti teko naktį – tokia aplinka ir patyrusiems šturmanams yra sudėtinga.
Tenka priminti, jog ne lenktyniauti važiuoja
Septyniolikmetės klasės draugai, kaip mergina pasakoja, dar prieš varžybas domėjosi tuo, ką ji ketina veikti, ir daugelis stebėjosi, kad bus šturmane. Po varžybų Inga sako sulaukusi daugybės sveikinimų. Ji jautėsi išties labai laiminga ne tik dėl pasiektos antrosios vietos – besiruošdama raliui turėjo puikią progą ilgiau pabendrauti su retai namuose būnančiu tėčiu.
R.Lipeikis teigia nugalėti S.Girdausko ir A.Šošo ekipažo ir nesitikėjęs – pavyti jį buvo įmanoma tik susiklosčius palankioms aplinkybėms. Tai, kad nuo nugalėtojų jis su dukra atsiliko tik 21,45 sekundės, buvo pakankamai didelis pasiekimas. “Po ralio ir stipriems vyrams skauda sprandą, todėl natūralu, jog Ingai šiek tiek paskaudėjo galvą. Ją lenktyniaujant reikia mokėti tvirtai laikyti”, – moko pašnekovas.
Žmona “neraliuoja”
Lenktynininkas ir ne lenktynėse prisipažįsta mėgstantis važinėti kiek greičiau nei kiti vairuotojai, bet Panevėžio policininkų stengiasi nenervinti. Kai važiuoja kartu su žmona, šiai dažnokai tenka priminti vyrui, jog jie nesitreniruoja. Nors, pasak L.Lipeikienės, ją vairuoti išmokė vyras, Roko laikyti pavyzdingu vairavimo instruktoriumi ji negalėtų – per daug reiklus. “Ir kitoms žmonoms nepatariu vyrų prašyti mokyti: tegul šį darbą dirba tikri instruktoriai. Aš savo automobilį vairuoju jau 12 metų, tačiau važiuodama tikrai “neraliuoju”, nebent kai reikia rytais dukras į mokyklą skubiai vežti”, – netyčia išsiduoda moteris.
Vyriausioji Lipeikių dukra Eglė irgi vairuoja. Inga kol kas yra vairavusi automobilį tik uždaroje trasoje ir užmiestyje. Savo ateities su mašinomis šturmanė nesieja, bet, kaip pomėgio, šio sporto nenorėtų atsisakyti. Kokią profesiją rinksis baigusi vidurinę mokyklą, mergina dar neapsisprendusi, tačiau viena žino tikrai – gydytoja ji tikrai nebus.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
