Pirmą kartą rasta minkštų tiranozauro audinių, tikimasi iš jų išskirti baltymų

Paneveziobalsas
2 Min Read

Prieš 70 milijonų metų gyvenusio dinozauro Tyrannosaurus
rex iškasenose, gulėjusiose smiltainyje Montanos Pragaro upokšnio (Hell Creek)
uolienose, kaulų viduje pirmą kartą rasta suakmenėjusių minkštų audinių – kraujagyslių, gal net nepažeistų ląstelių.

Suradę tiranozauro iškasenų amerikiečių paleontologai, kad tilptų į sraigtasparnį, suskaldė masyvų šlaunikaulį. Tarp duženų jie rado į uolieną panašią nuolaužą. Laboratorijoje cheminėmis priemonėmis ją nuvalę, mokslininkai pamatė kažką panašaus į kraujagysles, kaulo, gal net kraujo ląsteles.

“Jos – skaidrios, lanksčios”, – žavėjosi Meri Higby Šveicer (Mary Higby Schweitzer), dirbanti dviejuose universitetuose – Montanos ir Šiaurės Karolinos. Ji mano, kad tuos audinius dar pavyks ir “išspausti”.

“Išliko į ląsteles panašios mikrostruktūros”, – sakė ji, tyrimo rezultatus paskelbusi žurnale “Science”. Pasak mokslininkės, tokių lanksčių, skaidrių audinių lig šiol nebuvo rasta jokiose dinozaurų iškasenose. “Būta plunksnų, plaukų, suakmenėjusių kiaušinių, bet tik ne minkštųjų audinių”, – tvirtino ji.

Tiriant audinius turėtų paaiškėti, ar dinozaurai buvo šaltakraujai ropliai, ar karštakraujai žinduoliai, ar kažkokia tarpinė grupė.

Dabar bene svarbiausias mokslininkų tikslas – išskirti baltymų, kurie atskleis daug paslapčių apie šį priešistorinį gyvūną. Gal pavyks net išskirti DNR.

Knygoje ir filme “Juros periodo parkas” būtent iš DNR buvo atgaivinti dinozaurai, kurie po to buvo klonuojami, apgyventi negyvenamoje saloje. Jog dabar tai pavyktų padaryti, per anksti kalbėti.

Beje, dabar dinozaurų minkštų audinių galės rasti bet kas. Tereikia tik suskaldyti iškasenų kaulus, juokauja amerikiečiai.

M. Šveicer jau spėjo palyginti rastų kaulų struktūrą su stručio kaulais. Mat manoma, kad stručiai yra artimiausi gyvi dinozaurų giminaičiai, be to, jie yra didžiuliai paukščiai.

Ir dinozauro, ir stručio kaulų kraujagyslėse rasta mažų rusvų taškelių, kurie gali būtų kraujagysles dengiančio epitelio ląstelių branduoliai.

Radinys rodo, kad minkštieji audiniai per daugybę metų nepatyrė vadinamojo fosilizacijos proceso. Radus minėtą tiranozaurą, vėliau M. Šveicer aptiko ir daugiau minkštų audinių – dviejose tiranozauro ir vienoje hadrozauro iškasenose.

Reuters-ELTA

Share This Article

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *