Pirmą kartą kosmoso tyrimo istorijoje mokslinis aparatas pasiekė kometos paviršių – maždaug 17 valandą 35 minutės Lietuvos laiku ant 67P/Čiuriumovo-Gerasimenko kometos nusileido Europos kosminio zondo “Rosetta” modulis “Philea”.
Gautos pirmosios Čiuriumovo-Gerasimenko kometos, kurios paviršiuje nusileido Europos kosminio zondo „Rosetta“ modulis „Philea“, nuotraukos. EPA-ELTA nuotr.
Patį nutūpimo faktą Europos kosmoso agentūra (EKA) patvirtino tik 18 valandą 03 minutės Lietuvos laiku, kadangi signalas nuo kometos skrieja apie 28 minutes.
Operacija vyko už daugiau kaip 500 milijonų kilometrų nuo Žemės.
Nusileidimas ir prisitvirtinimas kometos paviršiuje yra sunki operacija. Jeigu paviršiaus nuolydis nutūpimo vietoje viršys 30 laipsnių, modulis ant jo neišsilaikys.
Padėtį komplikuoja ir labai maža kometos traukos jėga – nors sąlyčio momentu turi suveikti nedidelis raketinis variklis, “prispausiantis” modulį prie paviršiaus, gali būti, kad jis “atšoks” atgal į kosmosą. Kad nutūpimas ir prisitvirtinimas būtų patikimesni, modulis turi du grąžtus, kurie sąlyčio momentu turi įsiskverbti į kometos paviršių ir atlikti inkarų vaidmenį.
Kaip pažymi EKA atstovai, šios operacijos viena iš kliūčių yra ir neįprastas Čiuriumovo-Gerasimenko kometos pavidalas – ji tarsi sudaryta iš dviejų susijungusių didelių elementų.
Europos kosmoso agentūros (EKA) skrydžių valdymo centre džiaugiamasi žinia, kad pirmą kartą istorijoje kosminis aparatas pasiekė kometos paviršių. EPA-ELTA nuotr.
ELTOS INF.
