“Tikri smalsuolia!” – nusprendžiau aš, paskaičiusi jūsų
atsiųstų laiškučių turinį. Vienareikšmiškai man pritarė ir Laura Čepukaitė –
“loverių” draugė, turėjusi galimybę atsakinėti į jai pateiktus klausimus.
Laurute, sakyk tai kaip ten dėl tavo bachūriuko yra? Teko girdėti, kad jis vienas iš “loverių”, tačiau gandai vis dar nepasitvirtino.:)
Laura: Na, su grupės nariais mes esame labai geri draugai. Be abejo, kai grupėje tiek vaikinų, tai neišvengiamai norima su kuriuo nors supiršti:) Aš irgi girdėjau, kad draugauju su būgnininku Marčium ir su gitaristu Donatu…
Adomas Bereikis susidomėjo: Pasakyk tiesiai šviesiai. Ką manai apie šių metų Eurovizijos konkursą? Kokiomis nuotaikomis tuo laiku gyvenai?
Laura: Eurovizijos konkursas yra puiki galimybė grupei ir šaliai pasidaryti didelę reklamą. O pačiam konkurse ryškėja naujos tendencijos: t.y. konkursas daugiau skirtas ir jį labiau žiūri Pietų ir Rytų Europos valstybės. Tai rodo ir rezultatai. Mūsų favoritai konkurse buvo norvegai, rusai, vokiečiai, moldavai. Beveik visi iš jų aukštų pozicijų neužėmė. Todėl ir nebuvo taip skaudu, kai sužinojau konkurso rezultatus:) Kalbant apie nuotaikas, tai beveik pusę metų gyvenau labai intensyvų gyvenimą, kuris kartu buvo labai įdomus, tačiau varginantis: kelionės, kurių metu laukė krūva interviu, miego trūkumas, repeticijos, nežinomybė, kaip viskas baigsis, noras, kad pasisektų ir t.t. Be abejo, tas laikas buvo tikrai nuostabus ir netgi žinodama rezultatus vis tiek dalyvaučiau. Na, konkurso koncepcija, stilistika nėra mūsų grupei artima, gal tai ir pakišo mums koją?:)
Marijana J. klausia: Sakyk ar Eurovizijoje klesti korupcija, ar tai tik iš piršto laužti gandai?
Laura: Na, manęs tokios žinios nepasiekė. Bet jei būtų korupcija, tai laimėti turėjo Baltarusijos atstovė Agurbaš, kurią protegavo Kirkorovas ir kurios vyras – milijonierius. Tačiau girdėjau gandų, kad Graikijos vyriausybė Helenai skyrė 360 mln. eurų. Manau, tokių pinigų turėtų užtekti pergalei. Bet tai tik gandai…
Agnei Vasiliauskaitei parūpo: Ar kartais netenka susidurti su įkyriais gerbėjais? Kaip tuomet elgiesi?
Laura: Ačiū Dievui, kol kas neteko. Dabar tik visur – parduotuvėje, gatvėje, darbe, per koncertus, netgi namuose dalinu autografus:)
Aistė Morkevičiūtė klausia: Su kokia Lietuvos žvaigždute mielai užmegztum romanėlį?:) Ar kokiam Lietuvos “žvaigždūnui” jauti simpatiją?
Laura: Na, tai pasakyti ir nelabai derėtų, nes tas “žvaigždūnas” gali tuo pasinaudoti arba labai užriesti nosį. Tačiau galiu pasakyti keletą, kurie patinka kaip asmenybės ar šiaip kuo nors: Algis Greitai, Jurgis iš “In culto”, Š.Jasikevičius (nors sportu ir nesidomiu).
Mykolas Jablakas norėtų sužinoti: Laura, kieno dėka patekai į sceną? Gal turėjai naudingų pažinčių?
Laura: Patekau didelio darbo ir didelio noro dėka. Kadangi šešerius metus koncertavome ir su grupe “Relanium”, jau šiek tiek sukomės “muzikos virtuvėje” , tai ir pažinčių per tą laiką atsirado. Tačiau kad patekčiau i didžiąją sceną, man prireikė 12-os metų. Manau, kad tai nėra mažai…
Andrius Olekas smalsauja: Kokie tavo ir kitų grupės muzikantų santykiai? Kaip jūs visi susipažinote?
Laura: Na santykiai draugiški, bet, žinoma, būna konfliktų ir pykčių, kurie kyla kuriant naujas dainas, nes kiekvienas skirtingai ir savaip jas įsivaizduoja. O mes su Donatu (bosistu, gitaristu) dar gyvendami Utenoje, kai man buvo 17 m., sukūrėme grupę, kuri ilgainiui tapo grupe “Relanium”. Tuo metu grupėje buvome penkiese – su mumis dar grojo muzikantai iš Utenos. Vėliau, pradėjus studijuoti Vilniuje, teko ieškotis muzikantų iš Vilniaus. Audrių (gitaristą, ilgais plaukais) sutikome tiesiog muzikos prekių parduotuvėje ir pakvietėme groti kartu. O Martyną (būgnininką) aš pažinojau kaip būgnininką, kuris grojo kariniame orkestre. Šiaip grupės sudėtis keitėsi kokius 6 kartus. O dabartinė jau gyvuoja 3 metus.
Aleksandra Domkevičiūtė teiraujasi: Laurute, kokią intymiausią ir asmeniškiausią dovanėlę esi gavusi iš mylimo žmogaus?:)
Laura: Labai jau smalsučiai esate. Viską norite žinoti:) Galvoju, kad tai tokia dovana, kai mylimas žmogus davė paskaityti savo dienoraštį, kuriame, be abejo, buvo išlieti slapčiausi jausmai ir mintys man. Tai iš tiesų buvo labai įspūdinga, malonu ir netikėta.
Mindaugas Steponavičius smalsauja: Kokios spalvos apatiniai tavo mėgstamiausi? Labiau prijauti “šeimyninėms” kelnaitėms ar stringams?:)
Laura: Jau kažkur esu minėjusi, kad dėviu tik stringus, nes man patogiau:) O dėl spalvos, tai labiausiai patinka raudoni, oranžiniai. O patys negražiausi – kūno spalvos…
Arnui Klimenko parūpo: Lauriuk, ar kada teko lankytis sekso reikmenų parduotuvėje?:) Jei ne paslaptis, kokia prekė tada sudomino?
Laura: Klausi manęs tarsi jau žinodamas, kad lankiausi:) Tu teisus, visiems mums rūpi ten užeiti. Man teko būti Hamburge, raudonųjų žibintų kvartale, kur tokių parduotuvių daugiau, nei pas mus maisto prekių parduotuvių:) Tai patikėk, ten tokių daikčiukų yra tiek daug, kad sunku ką nors išskirti ir išsirinkti.
Lauros Čepukaitės manymu, šios savaitės originaliausius klausimukus jai pateikė Mykolas Jablakas ir Arnas Klimenko. Juos kviečiame ateiti į redakciją (Klaipėdos g. 64) atsiimti laimėjimų. Na, o kita žvaigždutė – Stano jau laukia jūsų laiškų adresu: “Pašto karveliai” p. d. 193 LT- 35001 arba el. paštu: palepe@sekunde.com. Sėkmės!
Reda Osteikaitė
redoste@email.lt
