Kas nutiktų, jei šiąnakt tektų skubiai palikti namus – nugriaudėjus sprogimui, kilus gaisrui ar mieste kaukiant pavojaus sirenoms? Ar žinotumėte, ką pirmiausia pasiimti, kur bėgti ir kur susitikti su artimaisiais, jei neveiktų telefonai?
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai Panevėžyje gyventojus kviečia į neįprastas nemokamas ekskursijas po miestą – praktinius užsiėmimus, kuriuose galima sužinoti, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms ir kaip išgyventi pirmąsias 72 valandas, kol atvyks pagalba.
Neįprastos ekskursijos
Kaip elgtis per potvynį ar prireikus evakuotis? Kokius namų darbus svarbu atlikti jau dabar, kad būtume pasiruošę reaguoti galimo radiologinio incidento ar karinio konflikto atveju?
Tyrimai rodo, kad vos 3 iš 10-ies Lietuvos gyventojų jaučiasi pasiruošę krizei.
Ne visada apie tokias situacijas kalbama šeimose, o daugelis apie tokias grėsmes net nesusimąsto, tad visuomenės švietimas tampa ypač svarbus.
Panevėžyje Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai gyventojams ir organizacijoms rengia ekskursijas – praktinius užsiėmimus, kuriuose gyventojai įgyja žinių, kaip artimiausias tris paras nesutrikti ekstremaliojoje situacijoje ir kokių svarbiausių veiksmų reikia imtis.
Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Panevėžio skyriaus vadovės Ingridos Toleikienės, vien teorinių žinių neužtenka – įgūdžius būtina lavinti ir praktiškai. Tad jau nuo 2024-ųjų metų savanoriai veda nemokamas civilinės saugos ekskursijas visoje Lietuvoje, taip pat – ir Panevėžyje.
Aukštaitijos sostinėje tokios ekskursijos dažniausiai vyksta bent du kartus per mėnesį.
Vos savanoriams pradėjus jas organizuoti, pasak Panevėžio skyriaus vadovės, sulaukta itin didelio panevėžiečių ir miesto svečių susidomėjimo.
Nemokamose civilinės saugos ekskursijose kaskart apsilankydavo po kelias dešimtis gyventojų. Nors dabar susidomėjimas šiek tiek sumažėjęs, tačiau, I. Toleikienės teigimu, įvairių įstaigų ir organizacijų tokių praktinių užsiėmimų poreikis itin išaugo.
Pasak I. Toleikienės, siekiant pamokyti kuo daugiau gyventojų, kaip elgtis netikėtose ar ekstremaliosiose situacijose, kaip pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu bei kaip prireikus padėti kitiems, mokymai užklupus šalčiams ir iškritus gausiam sniegui vyko ir nuotoliniu būdu.
Jos teigimu, gyventojų bendruomenės ir įstaigos gali kviestis Raudonojo Kryžiaus savanorius atvykti pas juos arba gali patys atvykti į Panevėžio skyrių. Čia pristatomas išvykimo krepšys, penkių žingsnių programa bei šeimos planas.
„Tokių edukacijų vedame gana daug“, – sako ji.
Ne tik karo atveju
Anot Panevėžio skyriaus vadovės, praktika rodo, kad susidomėjimas civiline sauga paprastai išauga pasaulyje kilus įtampoms, pavyzdžiui, karui Ukrainoje.
„Prasidėjus karui Ukrainoje žmonės sunerimo, kilo didelis susidomėjimas civilinės saugos ekskursijomis. Jos suteikia galimybę ne tik pamatyti, kaip veikia civilinės saugos sistema, bet ir praktiškai pasiruošti ekstremaliosioms situacijoms. Dalyviai sužino, ką daryti pirmąsias kritines 72 valandas, kol atvyks pagalba, ir kaip pasirūpinti savimi bei artimaisiais“, – pasakoja I. Toleikienė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad dauguma gyventojų įsitikinę, kad šios žinios reikalingos tik karo metu, visgi realybė kitokia.
„Civilinės saugos žinios gali praversti nebūtinai tik karinio konflikto metu. Žinoti, ką daryti, svarbu ir užklupus potvyniui, snygiui, kilus dideliam gaisrui ar kitai nelaimei. Turėjome atvejų, kai daugiabutyje sprogo dujų balionas ir žmonės naktį atsidūrė lauke nieko su savimi neturėdami“, – sako pašnekovė.
Pasak I. Toleikienės, net ir vėliau ugniagesiams leidus trumpam sugrįžti į namus pasiimti būtiniausių daiktų ar dokumentų, gyventojai buvo sutrikę. Tad šių mokymų tikslas – stiprinti žmonių pasirengimą galimoms krizėms, plėsti civilinės saugos žinias, ugdyti praktinius įgūdžius ir didinti bendruomenės atsparumą.
„Šie mokymai verčia susimąstyti ir apie aplinkinius – kas jiems padėtų, kaip jie evakuotųsi atsitikus nelaimei.“
I. Toleikienė
Apžiūri priedangas
Ekskursija su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriais trunka apie dvi valandas, per tą laiką pasakojama apie išvykimo krepšį, ką į jį susidėti ir kodėl svarbu tokį krepšį turėti parengtą namuose.
Pasak I. Toleikienės, ekskursijos trukmė priklauso ir nuo dalyvių skaičiaus bei smalsumo.
Dažniausiai ekskursijos vyksta po miesto centrą, jų metu pasakojama, ką pirmiausia daryti išgirdus pavojaus sirenas, kur rasti artimiausias priedangas, kolektyvinės saugos statinius, kaip jie žymimi ir kokia jų paskirtis. Dalyviai taip pat gali iš vidaus susipažinti, kaip tokios priedangos atrodo.
Dažnas painioja priedangą su kolektyvinės saugos statiniu, tad ekskursijų metu savanoriai įvardija kiekvieno iš jų paskirtį.
Priedanga – tai statinys ar patalpa, skirta trumpam laikui apsaugoti žmones nuo gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių per oro pavojų, taip pat nuo netiesioginio apšaudymo, atsitiktinių skeveldrų ar kulkų. Dažniausiai jos įrengiamos pastatų rūsiuose.
O kolektyvinės saugos statiniai paprastai įrengiami mokyklose, renginių salėse ar kitose didesnėse patalpose. Jie skirti priimti evakuotus gyventojus, kurie neteko namų arba juose likti yra nesaugu. Tai laikinas prieglobstis gyventojams, kuriame jie gali pernakvoti, gauti maitinimą, būtinąją medicinos pagalbą.
Įsileidžia ne visi
Į ekskursiją susirinkusiems panevėžiečiams Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai aprodo priedangas, įrengtas miesto centre – Panevėžio kolegijos rūsyje, „Vilties“ progimnazijoje.
Taip pat dalyviai kviečiami apžiūrėti po naująja autobusų stotimi esančią požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kuri taip pat įtraukta į Panevėžio priedangų sąrašą.
I. Toleikienės teigimu, savanoriai norėtų pristatyti ne vien Panevėžio centre esančias priedangas, bet ir įrengtas gyvenamuosiuose rajonuose, tačiau ne visos įstaigos atveria priedangas gyventojų ekskursijoms.
Pasak I. Toleikienės, gyventojai domisi arčiausiai jų namų esančiomis priedangomis ir kolektyvinės saugos statiniais, tad savanoriai supažindina su planu. Vienas tokių itin svarbių informacijos šaltinių nelaimės atveju yra programėlė LT72, kuri kartu yra ir vienas iš būdų, kaip gauti svarbius pranešimus.
„Kai kurie ekskursijos dalyviai apie tai net nežino ir neturi savo telefonuose jos įsidiegę, tad ekskursiją vedantys savanoriai padeda tai padaryti. Šioje programėlėje, be kitos svarbios informacijos, pristatoma, kaip pasiruošti ekstremaliajai situacijai, kaip atpažinti, koks pavojus kilo, kaip elgtis jo metu ir panašiai“, – pažymi pašnekovė.
Planas iki smulkmenų
I. Toleikienė atkreipia dėmesį, jog panevėžiečiai vis dar turi nepakankamai civilinės saugos žinių.
Pasak jos, pradėjus kalbėti šia tema, jaunesni žmonės dažnai prisipažįsta apie kai kuriuos dalykus niekada nebuvo susimąstę.
Pavyzdžiui, šeimoje auga du vaikai – vienas lanko darželį, kitas mokosi mokykloje, tačiau tėvai neretai nepagalvoja, kuris iš jų nelaimės atveju dingus ryšiui kurį vaiką pasiimtų.
„Iš anksto neaptarus net tokių smulkmenų, pavojaus atveju, kai kiekviena minutė tampa aukso vertės, gali nutikti taip, kad abu tėvai nuskubėtų į tą pačią vietą – darželį ar mokyklą. Šie mokymai verčia susimąstyti ir apgalvoti šeimos planą“, – sako I. Toleikienė.
Be to, ypač svarbu iš anksto apgalvoti, kokius daiktus reikėtų pasiimti, kur susitikti su šeimos nariais, į ką kreiptis nelaimės atveju, kaip šeima evakuotųsi, ką daryti, jei sugestų automobilis, į kokią priedangą vykti ir pan.
Ekskursijose pristatoma ir penkių žingsnių programa, skatinanti iš anksto pasirengti: pasirūpinti, kad laiku gautum įspėjimą apie pavojų, žinoti, kur slėptis, apgalvoti, kas galėtų padėti kitoje savivaldybėje, žinoti savo „komandą“ ir turėti būtinų atsargų.
Po tokių ekskursijų, pasak I. Toleikienės, jų dalyviai grįžę namo aptaria šeimos planą, pagalvoja ir apie vienišus ar vyresnio amžiaus kaimynus.
„Šie mokymai verčia susimąstyti ir apie aplinkinius – kas jiems padėtų, kaip jie evakuotųsi atsitikus nelaimei“, – pasakoja Raudonojo Kryžiaus Panevėžio skyriaus vadovė.
Visuomenė nėra pasirengusi
Kad gyventojams trūksta svarbių civilinės saugos žinių, rodo ir tyrimai. Pernai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atliktas reprezentatyvus nuomonės tyrimas atskleidė, kad vos 3 iš 10 gyventojų jaučiasi pasirengę krizei ar ekstremaliajai situacijai. Tik 2 iš 10 mano, kad visuomenė apskritai yra pakankamai pasirengusi.
Beveik pusė apklaustųjų teigė vengiantys galvoti apie ekstremaliąsias situacijas ir yra įsitikinę, kad nelaimės jų nepalies. Net 8 iš 10 nurodė neturintys šeimos plano arba namuose nesantys susitarę, ką darytų ekstremaliosios situacijos atveju.
Vos 2 iš 10 gyventojų yra visiškai arba iš dalies susikrovę išvykimo krepšį, 6 iš 10 nėra susipažinę su evakuacijos planais, o daugiau nei 40 proc. nežinotų, kur savo gyvenamojoje aplinkoje ieškoti priedangų.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus tyrimas taip pat parodė, kad blogiausiai žmonės vertina savo žinias apie tai, kaip elgtis įvykus teroristų išpuoliui ar pramoninei avarijai.
