Valstybės atkūrimo dieną Lietuvos prezidentas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanos už sportinius pasiekimus geležinę ledi tituluojamą panevėžietę Aliną Rancevą – pirmąją lietuvę, įveikusią dešimtgubą ultratriatloną, net pačių sportininkų pavadinamą sportine beprotybe.
Alina Ranceva neslepia: žinia apie tokį įvertinimą ją sujaudino iki ašarų.
„Net apsiverkiau“, – prisimena reakciją sulaukus elektroninio laiško iš prezidentūros.
Po tokios žinios A. Ranceva puolė skambinti vyrui, tuo metu budėjusiam Greitosios medicinos pagalbos stotyje.
„Didžiuojuosi tavimi“, – žmoną pasveikino ją į varžybas nuolat lydintis Andrejus Rancevas.
Jiedu su sūnumi Arijumi Vasario 16-ąją lydės Aliną ir į Valstybės apdovanojimų įteikimo ceremoniją prezidentūroje.
Kasmet – po vis didesnį iššūkį
Praėjusią vasarą visa Lietuva užgniaužusi kvapą sekė A. Rancevos galynėjimąsi su savimi varžybose, pareikalavusiose neįtikėtinos tiek fizinės, tiek psichologinės ištvermės.
Finišavusi Prancūzijoje, Kolmaro mieste vykusiose dešimtgubo ultratriatlono varžybose, panevėžietė tapo pirmąja lietuve, įveikusia tokio nuotolio triatlono distanciją.
Ultratriatlonininkė turėjo nuplaukti 38 km, dviračiu numinti 1 800 km ir nubėgti 10 maratonų, o tai yra 422 km.
A. Ranceva trasoje užtruko kiek daugiau nei 10 parų – 243 valandas.
Greičiau nei panevėžietė tokią distanciją įveikė vos keli atletai – trys vyrai ir moteris.
Dar prieš metus Alina metė iššūkį penkiagubame ultratriatlone.
Tąkart nuplaukė 19 km, dviračiu numynė 900 km ir nubėgo 126,6 km. To irgi dar nėra įveikusi nė viena Lietuvos atstovė.
Įrodė papildų gamintojų nesąžiningumą
2019 metais A. Ranceva laimėjo pasaulio dvigubo ultratriatlono čempionatą Panevėžyje.
Visgi čempionės titulas iš jos buvo atimtas dopingo mėginyje aptikus draudžiamos medžiagos – snapučio.
Atletė nenuleido rankų ir įrodė, kad pergalę iškovojo savo jėgomis, o spąstus pakišo nesąžiningi maisto papildų gamintojai.
„Nenuleidau rankų ir įrodžiau savo teisybę. Jei būčiau pasidavusi, nieko nedariusi, taip ir būčiau likusi pripažinta kalta piktybiškai vartojusi draudžiamą preparatą ir visam laikui suspenduota. Kai Lietuvos antidopingo agentūra man paskambino ir pasakė, kad meluoju ir pateikiau ne tas tabletes, kurias gėriau, nes šitų sudėtyje nėra nurodytas subitraminas, man tapo principu įrodyti, kad tikrai jas vartojau ir kad jų tikroji sudėtis yra nuslėpta“, – tąkart pasakojo A. Ranceva.
Jos tiesą patvirtino Rygoje mokslinių tyrimų laboratorijoje atliktas išsamus tablečių sudėties tyrimas – žolelių pagrindu pagamintose tabletėse buvo didelis kiekis sudėtyje gamintojo nenurodyto draudžiamo preparato subitramino.
Paaiškėjus gamintojo kaltei, 2021 metais sportininkė išteisinta dopingo skandale.
Peržengti skausmo ir nuovargio ribą
Kai ultratriatlono trasose kovoja su milžinišku fiziniu ir psichologiniu krūviu, Alina apie įvertinimus ir apdovanojimus negalvoja.
Ten, pasak jos, lieka tik vienas tikslas – pasiekti finišą.
„Kai esi ties išgyvenimo riba, svarbiausia, ar sugebėsi peržengti savo nuovargio, skausmo barjerą, ar taip ir liksi šiapus finišo linijos“, – tvirtina sportininkė.
Tuo metu ji sako dievulio prašanti tik sveikatos ir ištvermės, o ne įvertinimų.
„Visa tai darau ne tik dėl to, kad įtvirtinčiau save kaip asmenybę, bet ir todėl, jog pasauliui parodyčiau, kad Lietuva – valingų, stiprių žmonių šalis.“
A. Ranceva
Šalies ir miesto patriotė
A. Ranceva save vadina patriote – ir Lietuvos, ir gimtojo Panevėžio.
Čia ji gimė, augo, čia augina savo vaikus, treniruoja auklėtinius – būsimąsias sporto žvaigždes.
Kiekvienose varžybose treneriai ypatingiausia akimirka – paskutinis ratas, kai sportininkui paduodama jo šalies vėliava.
Alina į visas varžybas vežasi tą pačią trispalvę, lydinčią ją nuo pirmųjų startų.
Apsigaubus Lietuvos vėliava, sako sportininkė, tarsi nukrenta nuovargis ir skausmas, o širdį užlieja džiaugsmas, pasididžiavimas ir pakylėjimas.
Motyvuoja siunčiamos palaikymo žinutės
Pasak Alinos, varžybose nepasiduoti, eiti pirmyn per skausmą ir nežmonišką nuovargį, per parą pamiegant vos po valandą ar dvi, ją motyvuoja ne vien vyro ir artimųjų, lydinčių į tokius išbandymus, palaikymas, bet ir žinojimas, kad už ją serga gerbėjai Lietuvoje.
Per pertraukėles vyras jai skaito palaikymo žinutes socialiniuose tinkluose, o kai praėjusią vasarą Prancūzijoje įveikdama dešimtgubą ultratriatloną sulaukė Panevėžio greitosios medicinos pagalbos tarnybos vaizdo sveikinimo, sportininkė prisipažįsta tarsi įgavusi antrą kvėpavimą.
„Toks palaikymas padeda sugrįžti į trasą net tada, kai atrodo, kad jėgų nebeliko nė žingsniui“, – sako Alina.
Grįžusią į gimtąjį Panevėžį pirmąją lietuvę, įveikusią dešimtgubo ultratriatlono distanciją, panevėžiečiai pasitiko skanduodami: „Ačiū ačiū ačiū“, aidint plojimams ir grupės „Queen“ legendinei dainai „We Are the Champions“ („Mes esame čempionai“).
„Lietuvoje yra trys milijonai krepšinio ekspertų, o Panevėžyje – dešimt tūkstančių triatlono ekspertų“, – tuomet juokavo susirinkusieji į geležinės ledi sutiktuves.
Tokios akimirkos, kai gimtojo miesto žmonės ją palaiko ir ja didžiuojasi, anot sportininkės, yra pačios brangiausios.
Prieš akis – kone mėnuo trasoje
A. Rancevos mintys jau krypsta į naujus iššūkius.
Šiemet jos laukia net du startai ultratriatlone.
Birželio 29-ąją Prancūzijos Kolmaro mieste Alina varžysis keturgubame ultratriatlone, kuris truks tris paras.
Tai bus rimta repeticija prieš rugsėjo 4-ąją Italijoje, netoli Veronos, numatytą kitą startą – dvidešimtgubą ultratriatloną.
Panevėžietė vėlgi bus pirmoji lietuvė, bandysianti įveikti šią beprotišką distanciją: 76 km plaukimo, 3 600 km važiavimo dviračiu ir 844 km bėgimo.
Šioje trasoje ji planuoja užtrukti 25 paras.
Kol kas sportininkė ruošiasi psichologiškai – prisijaukina įspūdingus kilometrų skaičius: kasdien treniruojasi po dvi valandas, nuo pavasario krūvis tik didės.
Lietuva – valingų ir stiprių žmonių kraštas
Pasak A. Rancevos, metant sau vienas po kito didesnius iššūkius, labiausiai gaila prarasto laiko su šeima.
„Treniruotės užima daug laiko. Būna, trunka visą darbo dieną – 8 valandą išminu ir parminu 18 valandą. Savaitgaliais keliuosi 4 valandą ir sėdu ant dviračio, kad namo grįžčiau 10–11valandą, kai šeima keliasi“, – pasakoja Alina, su vyru Andrejumi auginanti du vaikus: 14-os Arijų ir keturmetę Andrėją.
Paklausta, dėl ko tai daranti, sportininkė atsako: „Visa tai darau ne tik dėl to, kad įtvirtinčiau save kaip asmenybę, bet ir todėl, jog pasauliui parodyčiau, kad Lietuva – valingų, stiprių žmonių šalis. Gal kada nors mano vaikai savo vaikams pasakos, kokia kieta buvo jų močiutė. Arijus jau dabar didžiuojasi, kad važiuos su mama pas prezidentą.“
Pasak A. Rancevos, kiekvienas nori save kaip asmenybę kur nors realizuoti, o jos realizacija yra sportas.
„Man patinka sau kelti iššūkius, patinka trasoje būti su savimi. Per varžybas su savimi išsikalbu, išsirieju. Paskui kurį laiką gyvenu nurimusi, išsikrovusi, uraganai nebesiaučia. Pradedu džiaugtis gyvenimu, kiekviena diena. O juk esu Skorpionas – emocinga karštakošė. Vyras juokiasi, kad pernai po dešimtgubo ultratriatlono savaitę nekalbėjau, tai kas bus šįmet po dvidešimtgubo“, – šypsosi Alina.
Leis vyrui pasirūpinti
Sportininkė juokauja, kad verta leistis į tokius iššūkius jau vien dėl to, kad pamatytum, kaip vyras moka šokinėti aplink sutuoktinę.
„O kada vyras taip manimi pasirūpins, jei ne varžybose? Dešimtgubo ultratriatlono varžybose jis dešimt parų aplink mane šokinėjo: kojas masažavo, pūsles gydė, valgyti gamino, nors namuose tikrai nemėgsta virtuvėje sukiotis. Buvau karalienių karalienė. Sakau, reikia dabar duoti 25 paras vyrui pašokinėti apie žmoną“, – kvatoja dvidešimtgubam ultratriatlonui besiruošianti panevėžietė.
O valstybės apdovanojimas Vasario 16-ąją taps ne tik asmeniniu jos įvertinimu, bet ir simboliniu pripažinimu A. Rancevos atkaklumo, ištvermės bei meilės Lietuvai – vertybių, kurios įkvepia ne tik sporto bendruomenę, bet ir visą šalį.
