„Būti pirmiems visuomet įdomiausia ir sunkiausia“, – sako iš misijos Malyje grįžęs štabo seržantas Vidmantas Stramiela.
Praėjusią savaitę V. Stramiela su vyresniuoju seržantu Giedriumi Vaitukaičiu, sėkmingai baigę misiją, grįžo į Lietuvą. Jie – pirmieji Lietuvos kariuomenės instruktoriai, kurie per ES karinio mokymo misiją Šiaurės ir Baltijos šalių mokymo grupėje nuo šių metų balandžio rengė Malio kariuomenės personalą.
Perteikė žinias
Praėjusią savaitę iš Afganistano grįžo ir Goro provincijos atkūrimo grupės veiklą baigę kariai. Tarp jų buvo ir kapitonas Egidijus Morkūnas, jis dalyvavo paskutinėje lietuvių misijoje.
V. Stramiela pasakojo, kad Koulikoro mokymo centre kartu su kitų šalių instruktoriais jie mokė Malio karius valdyti ginklus, gintis ir kitų veiksmų.
„Malio karius rengiame pradėdami nuo pagrindinių dalykų ir galiausiai pereidami prie kompleksinių taktinių pratybų“, – aiškino V. Stramiela.
Pasak instruktoriaus, Malio kariai greitai viską išmoksta, todėl darbas buvo produktyvus, o nesklandumus dėl kalbos padėjo išspręsti vertėjai.
„Malio kariai – imlūs, motyvuoti“, – įspūdžiais dalijosi instruktorius.
Kadangi tai – ES mokymo misija, kariniai instruktoriai koviniuose veiksmuose nedalyvavo.
Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono karius V. Stramielą ir G. Vaitukaitį ES mokymo misijoje Malyje rugsėjo pradžioje pakeitė kiti du Lietuvos instruktoriai.
ES mokymo misijoje Malyje dabar tarnauja trys Lietuvos kariai: be karinių instruktorių Koulikoro mokymo centre, Malio sostinės Bamako oro uoste dislokuotame logistinio aprūpinimo dalinyje tarnauja transportavimo operacijų valdymo karininkas.
Misija Malyje Lietuvos kariams yra pirmoji Afrikos žemyne. Planuojama, kad lietuviai joje dalyvaus iki 2014 metų vidurio, t. y. kol baigsis galiojimo mandatas.
Šios misijos tikslas – parengti vietos pajėgas, kad jos galėtų užtikrinti šalies teritorinį vientisumą ir atremti teroristinių grupuočių išpuolius šalies viduje. Iki šiol ES misijoje tarnaujantys kariniai instruktoriai jau parengė pirmąjį Malio kariuomenės batalioną, planuojama parengti dar tris. Misijos personalą sudaro apie 500 žmonių.
Pasirengę užtikrinti tvarką
Kapitono Egidijaus Morkūno misija Afganistane truko keturis mėnesius. Anot kariškio, afganistaniečiai pasirengę užtikrinti tvarką savo šalyje, tačiau dar kyla daug pavojų. Aktyviai veikiantys Talibano kovotojai drumsčia šalies ramybę.
„Patys afganistaniečiai jų nebepalaiko, jie remia savo kariuomenę ir policiją. Šios struktūros pasiruošusios užtikrinti tvarką“, – kalbėjo E. Morkūnas.
Pagrindinis kariškio uždavinys – perteikti vietos kariuomenei bei policijai savo žinias, patirtį. Kaip tvirtino E. Morkūnas, tai jam puikiai pavyko. Jis sėkmingai vadovavo minosvaidžių šaudymo kursui.
„Afganistaniečiai norėjo kuo daugiau sužinoti, tačiau jų dėmesį traukdavo labai įvairūs dalykai, kai kurie iš jų ne visada buvo aktualūs. Reikėjo rasti būdą, kaip perteikti žinias ir kad jiems būtų įdomu, – apie mokymo kursų ypatumus pasakojo kariškis. – Mūsų pamokos paprastai trunka apie 50 minučių ir tada – trumpa pertrauka. Bet afganistaniečiai per pamoką dėmesį sugebėdavo išlaikyti apie 20 minučių, tada tekdavo daryti ilgą pertrauką.“
Konkuruoja tarpusavyje
Įdomu tai, kad Afganistano kariuomenė ir policija tarpusavyje tarsi konkuruoja dėl tam tikros įtakos, svarbos šalies gyvenime. Tiek vietos policija, tiek kariuomenė siekia kuo didesnės dotacijos iš valstybės, o už paramą nori įrodyti savo vertę darbais arba žodžiais.
„Per naktines operacijas kariuomenės ir policijos pajėgos įsikurdavo atskirai, nepasitikėdavo vieni kitais. O mes turėjome išlaikyti neutralumą, palaikyti ir vienus, ir kitus, – prisiminimais dalijosi kariškis. – 
Laikas bėgo rengiantis užduotims ir mokant vietines pajėgas karinių veiksmų.“
Lietuviui teko dalyvauti ir konfrontacijoje su Talibano kovotojais.
„Ginkluotas susidūrimas su tam tikromis pertraukomis truko apie dvi paras. Veiksmas vyko kalnuose, mus apšaudė, teko atsitraukti, tada persigrupavome. Naktį buvo ramu. Kitą dieną patekome į pasalą ir keturias valandas buvo paleista ugnis iš visų pusių. Tačiau viskas baigėsi laimingai, Afganistano nacionalinė kariuomenė padėjo apsiginti. Buvo sužeistas vienas Afganistano karys ir du policijos atstovai“, – apie ginkluotą susirėmimą pasakojo E. Morkūnas.
Faktai
- Vadovauti NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų Goro provincijos atkūrimo grupei Lietuva pradėjo 2005 m. birželį.
- Tai buvo bendras karių ir civilių projektas. Jį įgyvendindama Lietuva su kitomis užsienio šalimis – Danija, Gruzija, Islandija, Japonija, JAV, Kroatija ir Ukraina – padėjo Afganistano valdžiai plėsti įtaką Goro provincijoje, užtikrino jos saugumą.
- Per misijos laiką toje šalyje tarnavo daugiau nei 2,5 tūkst. Lietuvos karių. Jie kartu su kitų šalių kariais užtikrino saugumą ir stabilumą provincijoje, sudarė sąlygas veikti vietos valdžiai ir saugiau vykdyti civilinius su projektus.
- Goro provincijoje įgyvendinta daugiau nei 200 bendradarbiavimo projektų. Jais buvo siekiama stiprinti valdžios institucijų gebėjimus, švietimo ir sveikatos sektorius, skatinti kaimo plėtrą, gerinti infrastruktūrą ir kt.
- Kariai taip pat mokė ir konsultavo nacionalines saugumo pajėgas – Goro provincijos karius ir policijos pareigūnus, jie dabar rūpinasi saugumu. Buvo parengta daugiau kaip 700 įvairaus rango Afganistano policijos pareigūnų ir per 1,2 tūkst. vietos karių.
- Atsakomybę už saugumą perdavę Goro provincijos valdžiai, Lietuvos kariai iš Čagčarano išvyko šių metų rugpjūčio pabaigoje.
Linas JOCIUS
