Pavasarį daugelis paauglių jaučiasi vieniši, atstumti ar kenčia nuo kitokių psichologinių problemų. Panevėžyje veikianti “Bendraamžių linija” telefonu nemokamai teikia psichologinę pagalbą kiekvienam, kuris išgyvena draugystės, meilės, santykių su tėvais ar draugais psichologines krizes, taip pat turintiesiems priklausomybės problemų ar galvojantiesiems apie savižudybę. Specialiai pamokytiems savanoriams tenka konsultuoti ne tik bendraamžius, bet ir padėti už save vyresniems žmonėms, ir nepratrūkti sulaukus nemalonių skambučių.
Sunkiausia neprarasti savitvardos
“Bendraamžių linijoje” savanore dirbanti Milda džiaugiasi, kad ši veikla yra naudinga, nors pripažįsta: po daugelio skambučių jai pačiai norisi su kuo nors pasikalbėti. “Dažniausiai skambina jaunuoliai, norintys pasikalbėti apie problemas šeimoje ar mokykloje. Sunkiausia būna, kai nežinai, ką pasakyti, nors esame išklausę kursus ir turime patirties, tačiau būna skambinančiųjų, kuriems nori padėti, bet, atrodo, nesugebi to padaryti, – apie psichologinę pagalbą bendraamžiams sakė Milda. – Galima vardyti daug pavyzdžių, kai buvo sunku, bet nežinau, kaip susitvarkyčiau, jei skambintų jaunuolis, patyręs artimojo netektį, tada dirbti būtų dar sunkiau”.
Mergina tikina, kad aktyvus klausymasis vargina savanorius, tačiau kai prie telefonų budi keli žmonės, galima pasikalbėti ir taip atsikratyti sunkumo jausmo. Telefonu konsultuojanti savanorė Regina taip pat tikino, kad kartais pavargsta nuo ilgai trunkančių pokalbių, tačiau ji puikiai supranta, jog pusvalandžio konsultacija padeda klientams. “Būna, kad tas pats žmogus skambina keletą kartų, ir jaučiu, jog pokalbiai apie jo problemas mokykloje ar net apie tokius dalykus, kaip prasivardžiavimas, pykčiai su seserimis ar broliais, padeda išgyventi sunkią akimirką. Žinoma, daug sunkiau kalbėti, kai skambina dėl didesnių problemų, tokių kaip netektis, bet, išklausę specialų kursą, sugebame padėti kiekvienam, kuriam to labai reikia”, – apie patirtį “Bendraamžių linijoje” kalbėjo Regina.
Skambina įvairausamžiaus žmonės
Pasak psichologės Liudos Nikolajevos, tarnybos savanoriams tenka konsultuoti ir dešimties metų vaikus, ir trisdešimties metų moteris. Nors dažniausiai skambina 14-17 metų merginos, tačiau sulaukia ir jaunesnių, ir vyresnių vaikinų skambučių. “Dažniausiai skambina moksleiviai, kurie jaučiasi vieniši, atstumti tėvų ar bendraamžių. Skambinantieji skundžiasi dėl nelaimingos meilės, liūdnos nuotaikos ar paprasčiausiai nori pasikalbėti, – apie tarnybos klientus pasakojo L.Nikolajeva. – Kai kurie jaunuoliai neturi daug draugų ar supratingų tėvų ir nori tiesiog pasikalbėti su konsultantu”.
Vienas iš “Bendraamžių linijos” privalumų – anoniminė pagalba. Skambinantieji gali nesakyti savo vardo ar pavardės, adreso, tad jie tiesiog išsikalba ir papasakoja apie juos slegiančias problemas. “Mums nesvarbu, kokio amžiaus žmogus, svarbiausia, kad jam po pokalbio būtų lengviau”, – sakė Regina. Savanorės prisimena, kad dažnai kalbėdamosi išsiaiškina, koks skambinančiųjų amžius, nes jie vienaip ar kitaip išsiduoda. Jos neslepia, kad tenka konsultuoti ir paauglius, ir vyresnio amžiaus žmones.
Sulaukia ir nemalonių skambučių
Savanoriai prieš pradėdami konsultuoti lanko specialias paskaitas, kuriose kalbama ir apie darbą su agresyviu abonentu, kaip kovoti su tyčiniais skambučiais, neprarasti savitvardos ir neįsivelti į ginčą su nemaloniu pašnekovu. Nors merginos išmokytos, kaip elgtis sulaukus nemalonaus skambučio, bet jos prisipažįsta, kad tokiais momentais dažnai susierzina. “Neretai įkyrus abonentas skambina dešimtis kartų ir jis arba padeda ragelį, arba pastebime, kad nėra suinteresuotas pokalbiu ir skambina norėdamas paerzinti. Tokiais atvejais supykstame, nes galbūt tuo metu skambina mergina ar vaikinas, kuriam tikrai reikia pagalbos, tačiau negalime parodyti tikrų jausmų ir stengiamės maloniai baigti pokalbį”, – apie nemalonias situacijas kalbėjo Milda.
Regina pripažįsta, kad paaugliai dažnai laisvalaikiu sumano įvairiausių dalykų, tad būna, jog draugų kompanija skambina ir trukdo dirbti. “Negalime pratrūkti, nes mus mokė, kaip reikia ramiai baigti pokalbį, ir aiškino, kad niekada negalime numesti ragelio. Sunku būna, kai paskambina ir tyli. Tokiu atveju mėginame prakalbinti ir jeigu nepavyksta, paprašome paskambinti kitą kartą”, – apie patirtį kalbėjo Regina.
Nebijotų ieškoti pagalbos
Daugelis žmonių ieško greitos psichologinės pagalbos, tad mieliau renkasi skambutį telefonu, o ne ilgas eiles pas psichologą poliklinikoje. “Telefonu lengviau pasakoti savo bėdas, o ir pagalbos sulaukiama iškart. Kitose įstaigose tenka laukti, kol tave užregistruoja, paskui tenka stovėti eilėje, tad pagalbos sulauki po savaitės ar dviejų, – sakė L.Nikolajeva. – Kai kurie nuotaikos pokyčiai būna trumpalaikiai, tad po savaitės žmogus gali jaustis visai kitaip ir jam gali nebeprireikti psichologo konsultacijos”. Moteris tikino, kad kai kurie jaunuoliai bijo eiti pas psichologą ar psichiatrą vien dėl to, kad gali pamatyti bendraamžiai ir vėliau šaipytis. Nors nereikia bijoti tokių vizitų, bet kai kuriems atrodo, kad juos gali pavadinti ligoniais, ir mieliau skambina telefonu.
Savanorė Milda tikino, kad turėdama problemų nebijotų kreiptis į psichologą, nors neslepia, kad kartais ir telefoniniai pokalbiai turi savų privalumų. “Bendraamžių linijoje” dirbanti Regina tikino, kad ji, ištikus psichologinei krizei, pirmiausia kreiptųsi į draugus, bet jei reikėtų rimtos pagalbos, nedvejodama eitų pas psichologą. “Draugai ar konsultantai gali tik išklausyti ar patarti, tačiau jie negali suteikti kvalifikuotos pagalbos. Profesionalumas itin svarbus norint padėti žmogui, turinčiam psichologinių problemų, tad ilgalaikes krizes turėtų padėti spręsti specialistas”, – sakė Regina.
Nori tęsti veiklą
Daug iniciatyvaus jaunimo pritraukiančios “Bendraamžių linijos” savanoriai dabar išgyvena dėl savo ateities. Kadangi į šią liniją negalima skambinti iš mobiliojo ryšio telefonų, tad būtinai reikia reorganizuoti tarnybą, bet pertvarkai reikia papildomų lėšų. “Norisi išlaikyti liniją, nes čia dirba pažangus jaunimas. Tai jiems ne tik puiki laisvalaikio veikla, bet ir galimybė įgyti patirties, padėti kitiems. Daugelis savanorių galvoja apie psichologijos studijas, tad ši praktika ir savęs išbandymas jiems labai naudingi”, – sakė L.Nikolajeva.
Psichologė tikino, kad dėl to, jog į tarnybą negalima skambinti iš mobiliojo ryšio telefonų, prarandama nemažai skambučių. “Daugelis atsisakė fiksuotojo ryšio telefonų, o eiti skambinti į telefono būdelę taip pat ne visi nori, tad dėl šios priežasties sumažėja skambučių. Tikimės, kad praeis sunkūs laikai, nes dabar negalime sau leisti didelių reklamų, nebent išleidžiame kalendoriukus ar lankstinukus su informacija, tačiau apie plakatus autobusų stotelėse negalime ir svajoti, – sakė L.Nikolajeva. – Reikia daugiau lėšų, kad galėtume efektyviau vykdyti šią prevencinę ir užimtumo programą, tad tikimės, kad jaunimas, iškilus problemai, bent jau žinos, kur skambinti”.
Savanorė Milda pripažino, kad per pastarąsias savaites sumažėjo skambinančiųjų, tad linijos darbuotojams reikėtų daugiau pasakoti apie savo veiklą. “Džiaugiuosi, kad į šį darbą mane įtraukė anksčiau ten dirbusios merginos. Dabar galiu pasakyti, kad šioje tarnyboje laikas veltui nešvaistomas, tik norėtųsi, jog kiekvienas žinotų, kada ir kur galima paskambinti norint sulaukti psichologinės pagalbos”, – sakė Milda. Savanoriai konsultantai dirba antradienį – ketvirtadienį nuo 17 iki 21 valandos, o norintieji išsakyti problemas turėtų skambinti nemokamu telefonu (8-800) 23300.
Neringa Sirtautienė
tel. (8-655) 04728 neringa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Per vakarą kelių skambučių sulaukiantys savanoriai pripažįsta, kad kartais pokalbiai itin išvargina.