2013 metų Nobelio fizikos premija skirta Belgijos fizikui Fransua Englertui ir Didžiosios Britanijos fizikos teoretikui Piteriui V. Higsui už teoriją, paaiškinančią, iš kur atsiranda subatominių dalelių masė, pranešė tinklalapis „Nobelprice.org“.
Tinklalapyje priduriama, kad šis teorinis mechanizmas neseniai buvo patvirtintas per CERN dalelių greitintuvo eksperimentus aptikus mokslininkų numatytą fundamentaliąją dalelę – Higso dalelę. F. Englerto ir V. Higso teorija yra svarbi dalelių fizikos standartinio modelio dalis. Standartinis modelis yra teorija, aprašanti, kaip sudarytas pasaulis: nuo žvaigždžių ir planetų iki gyvūnų ir augalų. Standartinis modelis remiasi tuo, kad egzistuoja speciali dalelė, vadinama Higso dalele. Ši dalelė atsiranda nematomame lauke, kuris užpildo visą visatą. Laukas egzistuoja net ten, kur atrodo, kad visata yra tuščia. Dalelės įgauna masę per kontaktą su šiuo lauku.
Higso dalelė, kuri buvo trūkstama standartinio modelio grandis, yra labai svarbus atradimas, bet standartinis modelis dar nėra iki galo paaiškintas. Be to, standartinis modelis apibūdina tik matomą materiją, kuri sudaro vos penktadalį visos visatos materijos. Dar vienas labai svarbus CERN mokslininkų tikslas – ištirti tamsiąją materiją.
