Elektronika jau senokai užkariavo šiuolaikinius automobilius. Mašinose esantys kompiuteriai ne tik padeda vairuotojams, bet ir palengvina darbą meistrams, kai tenka transporto priemonę remontuoti.
Apraizgė visą mašiną
Prieš kiek daugiau nei trisdešimt metų kompiuterinė įranga sudarė tik 5 procentus naujo automobilio kainos, o 2005-aisiais – jau 15 procentų.
Ką tik pagaminti automobiliai turi dar daugiau tokios įrangos.
Iki 1980 metų automobilių kompiuteriai buvo skirti paprastoms užduotims. Jų atsiradimą paskatino Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje sugriežtintos išmetamųjų dujų normos. Įprastomis priemonėmis sumažinti aplinkos taršą automobilių gamintojos nebegalėjo. Todėl buvo sukurti nedideli kompiuteriai. Jie reguliavo degalų įpurškimą ir leido automobilio varikliui pasiekti daugiau galios.
Vėliau kompiuterio prireikė ir išmetamąsias dujas valančiam katalizatoriui. Tokia įranga iš pradžių atsirado aukštos klasės automobiliuose, bet po kelerių metų ją jau turėjo praktiškai kiekviena nauja mašina. Kitu svarbiu transporto priemonių patobulinimu tapo stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS). Tokios sistemos leidžia suvaldyti staiga stabdomą mašiną. Prieš du dešimtmečius atsiradusias sistemas dabar turi dauguma automobilių.
Per daugiau nei tris dešimtmečius kompiuteriai apraizgė beveik visą automobilį: nuo variklio temperatūros sekimo iki automatinio langų valymo. Automobilių servise kompiuteriu galima nustatyti beveik visus įmanomus gedimus. Tai kompiuterinė diagnostika. Ji padeda aptikti gedimus ir išvengti daugybės nemalonių netikėtumų.
Dabar ne naujiena automobiliai, kuriuose įmontuoti kompiuteriai padeda juos pastatyti aikštelėje ar apsaugo nuo galimos avarijos. Kompiuteris stebi, koks atstumas tarp jūsų ir kitų automobilių, ir įspėja, jei kyla pavojus susidurti.
Prognozuojama, kad jau artimiausioje ateityje pamatysime kompiuteriais valdomus automobilius. Tereiks įlipti į savo automobilį kaip į autobusą ir nustatyti vietą, kur norima nuvykti. Iš pradžių ši naujovė ateis į prabangių automobilių rinką, vėliau – ir į paprastų.
Nedidelė dėžutė
Kompiuteris rūpinasi vairuotojo ir keleivių saugumu, patogumu ir automobilio ekonomiškumu. Tai – nedidelė dėžutė, paslėpta nuo vairuotojo ir keleivių akių. Vis dėlto automobilio kompiuteryje rasime viską, ką turi įprastas kompiuteris: procesorių, duomenims saugoti skirtą vidinę atmintį ir, aišku, programinę įrangą. Automobilio kompiuteris „įsakinėja“ po visą mašiną išsibarsčiusiems valdikliams, kurie prižiūri kondicionieriaus, stabdžių, variklio ir kitų mazgų darbą.
Praktiškai visose mašinose kompiuteris valdo variklio funkcijas, pvz., degalų ir oro padavimą, degalų mišinio įpurškimą. Varikliui reikalinga degalų dozė apskaičiuojama, atsižvelgiant į jo sūkius ir į akceleratoriaus pedalo paspaudimo lygį.
Kompiuteriu valdomos antiblokavimo ir stabilumo kontrolės (ESP) sistemos naujuose automobiliuose beveik tapo standartinės įrangos dalimi. Jos veikia esant sudėtingiausioms situacijoms ir labai dažnai leidžia išvengti nelaimingų atsitikimų. Tačiau net ir vykstant avarijai automobilis rūpinasi savo keleiviais. Kompiuterio įsakymu tuoj pat išsiskleidžia oro pagalvės. Į apsaugos sistemų rinkinį taip pat įeina traukos kontrolė, stabdžių ir vairo stiprintuvai.
Daugelyje automobilių esančius oro kondicionierius, kurie rūpinasi stabilia salono temperatūra, taip valdo kompiuteris. Kai kurie automobiliai taip pat kontroliuoja saugią distanciją iki kitų eismo dalyvių, palaiko nuolatinį važiavimo greitį ar netgi sugeba tvarkingai pastatyti mašiną stovėjimo aikštelėje.
Aukštos klasės automobiliuose būna net iki 70 skirtingų valdymo sistemų. Kiekvienas įrenginys atlieka savo funkciją. Daugelis sistemų yra gyvybiškai svarbios, todėl jų veikimo sparta skaičiuojama sekundės dalimis
Gedimų nuskaitymas
Kai kompiuteriu valdoma automobilio sistema veikia normaliai, valdymo bloko procesorius nuolat tikrina įeinančius ir išeinančius įvairių kompiuterio sąsajų signalus. Gautus signalus procesorius lygina su užprogramuotais atmintyje. Jei iš jutiklių ar valdymo įrenginių (pavyzdžiui, elektros variklių, solenoidų ir panašiai) gautos reikšmės neatitinka reikšmių, nustatytų atmintyje, valdymo blokas kartoja informacijos siuntimą.
Jei niekas nesikeičia, valdymo blokas fiksuoja gedimą. Taikant tokį metodą specialioje sekcijoje gali būti saugomi šimtai gedimų kodų. Kadangi gedimų kodai neturi išnykti, kai išjungiamas degimas, minėta atminties sekcija turi būti maitinama tiesiogiai akumuliatorių baterijos ar per tam tikrą saugiklį. Gedimų kodai dar gali būti įrašomi į specialią programą.
Atsiradus gedimui valdymo bloke, automobilio tam tikra sistema (pvz., variklis) pradeda dirbti avariniu režimu. Ši būsena paprastai pasireiškia padidėjusiomis degalų sąnaudomis. Kai sistema sutvarkyta, gedimų kodus būtina ištrinti (ypač esant OBD I sistemai). Tai gali būti padaryta išimant tam tikrą saugiklį (paprastai ne trumpesniam kaip 10 s laikui) arba elektroniniame bloke sukuriant apie 25 V įtampos impulsą ir jis ištrina atmintyje esančią informaciją apie gedimus.
Donatas BRAZDEIKIS
