Nuo Marso atskilusių meteoritų tyrimas rodo, kad planeta
buvo įšaldyta keturis milijardus metų, o joje galbūt niekad nebuvo drėgmės ir
šilumos, kuri būtina gyvybei atsirasti, ketvirtadienį paskelbė du mokslininkai.
Dviejų į Žemę nukritusių meteoritų tyrinėjimas rodo, kad jie niekad nebuvo šiltoje aplinkoje. Mokslo žurnale “Science” paskelbtas straipsnis kertasi su teorijomis, neva dabar įšalusi planeta anksčiau galėjo būti pakankamai šilta gyvybei atsirasti.
“Pirmiausia mes įvertinome, ką meteoritai galėjo patirti per atsiskyrimą nuo Marso maždaug prieš 11-15 milijonų metų, kad galėtume nustatyti aukščiausią galimą temperatūrą, kuri blogiausiu atveju galėjo atsirasti smūgio metu įkaitus orui”, – teigė Benjaminas Veisas (Benjamin Weiss), Masačūsetso technologijos instituto docentas. Šį darbą jis atliko būdamas doktorantu Kalifornijos technologijos institute.
Mokslininkai padarė išvadas, kad meteoritai greičiausiai nebuvo patekę į aukštesnę nei 100 laipsnių temperatūrą per atsiskyrimą nuo Marso paviršiaus prieš 11 milijonų metų.
Tada B. Veisas ir jo kolega Deividas Šusteris (David Shuster) išmatavo argono kiekį, likusį meteorituose.
Argono dujos iš uolienų išsiskiria priklausomai nuo temperatūros. Kuo žemesnė temperatūra, tuo daugiau argono lieka uolienoje.
“Šiuose meteorituose prarastas itin mažas argono kiekis. Kad ir kaip žiūrėtume, šios uolienos buvo šaltos labai ilgą laiką”, – teigiama D. Šusterio ataskaitoje.
Mokslininkų duomenys leidžia manyti, kad Marso paviršius buvo įšalęs didžiąją laiko dalį per pastaruosius keturis milijardus metų.
Tačiau tai nereiškia, kad mokslininkai, ieškantys įrodymų, jog Marse būta šiltų pavasarių ir ežerų, tiesiog veltui gaišta laiką, kadangi geoterminis aktyvumas Marso gelmėse galėjo sukurti nedidelius plotus, kuriuose galėjo egzistuoti gyvybė.
“Mūsų tyrimas nereiškia, kad Marse negalėjo būti nedidelių ilgais pavasariais vandeningų vietovių, tačiau leidžia manyti, kad keturis milijardus metų nebuvo didelių plotų, kuriuose tvyrojo vandens telkiniai”, – teigė D. Šusteris.
“Mūsų rezultatai gali reikšti, kad paviršiaus ypatumai, leidžiantys spėti apie vandens buvimą ir tėkmę, susiformavo per sąlyginai trumpus laiko tarpus”, – sakė D. Šusteris.
Reuters-ELTA
