Prieš aštuoniolika metų ieškodamas verslo galimybių Ukrainoje panevėžietis Algis Dainys nė neįtarė, kaip kardinaliai pasikeis jo gyvenimas. Ten susidūręs su rimtomis sveikatos problemomis jis atrado netradicinę Rytų mediciną ir dabar gali pagelbėti ne tik sau, bet ir kitiems.
Ieškojo verslo nišos
Prieš aštuoniolika metų geresnių verslo galimybių paieška panevėžietį Algį Dainį atvedė į Ukrainą. Būtent ten įvyko didysis gyvenimo lūžis, privertęs jį iš naujo pažvelgti į save ir aplinką. Ukrainoje A.Dainiui puikiai sekėsi verslas, turėjo daug bendraminčių ir draugų, tačiau susiklostė taip, kad teko pasukti į netradicinės medicinos arimus.
„Turėjau antsvorio, galiausiai paralyžiavo pusę veido. Kai žmogus nežino, kas jam yra, dažniausiai kaltinama aplinka ir įtemptas, pilnas streso gyvenimas. Man pasveikti padėjo tik akupunktūra. Iki to laiko prie tokių dalykų net nebuvau prisilietęs, bet kai supratau, kad tai išties veiksminga, pradėjau domėtis Rytų medicina. Pas mus ji vadinama netradicine, o Rytuose tokia yra tradicinė“, – „Sekundei“ pasakojo A.Dainys. Pradėjęs gilintis į Rytų medicinos ir filosofijos subtilybes, vyras per mėnesį ne tik atsikratė trisdešimties nereikalingų kilogramų, bet ir dingo visi sąnarių skausmai, kvėpavimo takų problemos. Ilgai kankinusi pūliuojanti angina taip pat pasitraukė.
„Man, kaip buvusiam boksininkui, tas svorio metimas ar padidinimas nebuvo didelė problema, bet kai pajutau, kad iš tiesų tai veiksminga, supratau: tai gali būti mano kelias. Tada pradėjau domėtis visomis Rytų medicinos atšakomis. Bet pirmenybę teikiu Tibeto medicinai, nes ji perėmusi iš kitų tai, kas yra geriausia. Kita vertus, mane labiausiai sužavėjo jos paprastumas ir moksliškai patvirtintas veiksmingumas“, – kalbėjo netradicinės medicinos šalininkas.
Informacijos jis ieškojo ne tik internete, bibliotekose ar knygynuose rastose knygose, bet ir turguje. A.Dainys gyveno viename didesnių Ukrainos miestų Charkove, kur turgus savo dydžiu prilygo kone visam Panevėžiui. Čia buvo galima sutikti nemažai atvykėlių ir iš Rytų šalių, Afrikos. Jie savo patirtimi ir kiek netradiciniu požiūriu į kai kuriuos dalykus mielai dalijosi su kitais.
„Pasikeitė ir pats požiūris į žmones iš tolimesnių kraštų. Kažkodėl buvau ne kokios nuomonės apie vietnamiečius. Bet tik čia pamačiau, kad jie labai organizuoti ir veiklūs žmonės, net susikūrę savo bendruomenes su mokymo įstaigomis, darželiais, prekybos centrais“, – atradimais dalijosi panevėžietis.
Varsto kreivais žvilgsniais
Pradėjęs domėtis Rytų medicina, A.Dainys pasinėrė ir į budizmo filosofiją bei jos apraiškas. Anot vyro, visa budizmo filosofija – tarsi aukštasis mokslas, tačiau nereikia būti budistu, kad galėtum suprasti kai kurias jo doktrinas, svarbias kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo religinių pažiūrų ar įsitikinimų.
Krikščionybė susideda iš daugybės smulkmenų, o budizme viskas yra tam tikra sistema: ir maistas, ir elgesys, ir karma, ir dar daug dalykų. Į visa tai daugelis vis dar žiūri gana skeptiškai. „Domiuosi ne tik Rytų medicina, bet ir joga, meditacijomis, skaitau mantras. Mano religija yra tam tikras gyvenimo būdas. Nors daugelis į mane žiūri kaip į keistuolį, kuriam „nuvažiavęs stogas“, o mama man grįžus į Lietuvą draugėm guosdavosi, kad sūnus meldžiasi kitiems dievams, stengiuosi į tai nekreipti dėmesio“, – kalbėjo vyras.
Kaip pasakojo panevėžietis, kai kurie pažįstami, sužinoję, kad jis užsiima joga, geba gydyti mantromis, jo šalindavosi. Tačiau kai atsitiktinai A.Dainio duoti patarimai padėjo įveikti vieną ar kitą problemą, ir draugai įsitikino, kad yra ir kitų sveikatinimo būdų, nei mums žinomi.
Pasak vyro, kuo toliau, tuo daugiau įvairios gydymo įstaigos bus perkrautos, o mūsų vaikai bus daug silpnesni tiek fiziškai, tiek ir dvasiškai, nes tai mūsų nederamo elgesio pasekmė. Kalti yra ne gydytojai, nerandantys tinkamų vaistų, o patys žmonės. Gydytojas padėti galės tik tada, kai žinos daugiau apie ligonio gyvenimo būdą, jo problemas: gal jis rūko, nesaikingai vartoja alkoholį, nesveikai maitinasi.
„Tie patys vaistai negali padėti skirtingiems žmonėms. Visi negalavimai ir ligos yra nulemti mūsų pačių gyvenimo būdo. Juk tas pats maistas, jeigu jis netinkamai vartojamas, gali tapti nuodu. Žmogus turi valgyti tam, kad galėtų judėti, mąstyti. Kai valgoma per daug, nederinamas maistas, jis mūsų organizme pūva, genda ir apnuodija kraują. Žmogus nėra geležinis, jis – kaip automobilis: jeigu į jį pilsime netinkamą kurą, ilgai netarnaus. Mums lemta gyventi daug ilgiau, bet jis pats savo gyvenimo būdu sau kenkia“, – tvirtino A.Dainys.
Žmonės yra tinginiai
Anksčiau A.Dainys bendraudamas su žmonėmis nekreipdavo dėmesio į jų išvaizdą ar elgesį, o dabar pirmiausiai į tai žiūri, nes tik pažvelgęs į pašnekovą gali nustatyti jo sveikatos būklę.
Anot vyro, jeigu žmogus netaisyklingai maitinasi, jis negali net adekvačiai mąstyti, o kartais tampa net agresyvus, nes jį valdo organizme susikaupę toksinai ir nuodingosios medžiagos. O tie, kurie mėgsta nuolat pertraukti savo pašnekovą, turi problemų dėl kepenų.
„Būna, kad žmonės vaikšto nuo vieno gydytojo prie kito ir niekas negali nustatyti, kas yra. Bet nesusimąstoma, kad vienintelė priežastis slypi galvoje. Aš galiu žmogui padėti pasveikti savo patarimais, suteikti žinių, duoti patarimų. Bet viskas priklauso tik nuo paties žmogaus“, – pabrėžė A.Dainys. Pasak jo, dažnas savo sveikata susirūpina tik tada, kai liga paguldo į lovą. Čia ir yra didžiausia problema, kad žmonės yra tinginiai, užsileidžia ir savimi susirūpina tik tada, kai jau ką nors skauda. Kai pacientas pasiguodžia, kad jaučiantis skausmą ar auga svoris, jis visada paklausiantis, o ką pats padarė, kad būtų kitaip.
Juk dažniausiai save bandome įtikinti, kad sveikiau maitintis ar sportuoti pradėsime nuo pirmadienio, bet jis kažkodėl neateina. Žmogus turi rūpintis savo sveikata. Ir kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo lengviau bus susitvarkyti su savimi. O į klausimą, kaip numesti svorio – atsakymas tik vienas: mažiau valgyti. Tačiau net ir užklupus ligai A.Dainys siūlo jai nepasiduoti, atvirkščiai, su ja susidraugauti, jos nebijoti, tada ji pati lengviau pasitrauks.
„Kiekviena liga yra 50 procentų žmogaus sąmonės. Tibeto medicinoje aiškinama, kad liga turi keturis priešus: gyvenimo būdą, mitybą, papildus ir procedūras. Šie keturi dalykai yra svarbiausi ligų priešai. Kada tinkamai bus jų laikomasi, žmonės gyvens sveikai ir ilgai“, – teigė vyras.
Užkalba vandenį
Praėjusią savaitę A.Dainys gavo pašventinimą, kad galėtų gydyti mantromis. Mantros yra proto apsauga. Užkalbėdamas vandenį, aliejų ar alkoholį jis galės gydyti daugelį ligų. Jau dabar vyras turi kelis prašymus užkalbėti alkoholį, kuris turėtų padėti pasveikti alkoholikams.
Nustatyti ligas jam padeda ir speciali aparatūra, fiksuojanti kūno virpėjimo dažnius. Taip pat kiekvieno žmogaus skleidžiama šiluma.
„Dar pirmaisiais mano susidomėjimo netradicine medicina metais geras bičiulis, Ukrainoje žymus technikos mokslų daktaras pasiguodė, kad gydytojai jam nustatė inkstuose auglį. Patariau jam gerti specialius papildus. Po pusmečio sulaukiau didžiulės bičiulio padėkos, nes auglys buvo sumažėjęs net 25 kartus. Po keturiolikos mėnesių jis išnyko visai. Gydytojai tai įvardino stebuklu“, – pasakojo alternatyvios medicinos šalininkas.
Vienas iš A.Dainio praktikuojamų gydymo būdų yra kraujo nuleidimas. Pasak Tibeto medicinos specialisto, nuleidus kraujo daug geriau jaučiamasi ir galima nugalėti kai kurias ligas.
Dažnai žmogus tiesiog paskęsta rutinoje, darbuose, dėl to būna liguistas, bet kai netenkama šiek tiek kraujo, įvyksta tam tikras pasikeitimas, žmogus tarsi prabunda, prisipildo gerosios energijos.
Kaip juokauja A.Dainys, oficialiai jis yra bedarbis, gydymo paslaugų teikti negali, nes neturi medicininio išsilavinimo, o Mokesčių inspekcijoje tokio termino kaip netradicinė medicina net nėra, tačiau jis savo patarimais ir žiniomis padeda artimiesiems ir pažįstamiems, kurie į jį kreipiasi pagalbos.
„Gal į mane dauguma žiūri kreivai, bet juk nedarau blogų darbų, atvirkščiai, padedu žmonėms atrasti atjautą, supratimą, galbūt kiti ieško tos pagalbos, bet nežino, kur ją galėtų rasti. Nesu visažinis, dar daug ko nesuprantu, todėl ir toliau mokausi, kad galėčiau padėti ne tik sau, bet ir kitiems“, – pabrėžė A.Dainys.
Gyvenimo lūžis
Penkiolika metų, praleistų Ukrainoje, panevėžiečiui davė daug gyvenimiškos patirties. Daugelis įsivaizduoja, kad kaimyninė šalis yra gana skurdi, tačiau, pasak A.Dainio, ten žmonės gyvena geriau nei Lietuvoje.
Labai stipri pramonė, žemės ūkis, išplėtota ekonomika. Nors nemažai ir korupcijos apraiškų, bet ne daugiau nei Lietuvoje.
„Pirmuosius aštuonerius metus nebuvau nė karto grįžęs į gimtąjį Panevėžį. Mama buvo įsitikinusi, kad esu kur uždarytas. Palikti Ukrainoje susikurtą gyvenimą ir grįžti į gimtinę mane kvietė būtent mama – dar ir dabar pamenu tą graudų jos siluetą lange mane išlydint į Ukrainą. Išvažiuoti buvo labai sunku, jaučiausi tarsi perplėštas per pusę, nes toje šalyje jau buvo mano gyvenimas“, – kalbėjo buvęs emigrantas.
Po ilgokos pertraukos Panevėžyje jis gyvena jau trečius metus, ir labiausiai jam trūksta nuoširdaus bendravimo, bendraminčių. Kaip prisipažino pašnekovas, dabar jis gyvena vienišiaus gyvenimą, tačiau yra įsitikinęs, kad tai jo kelias – kitus šviesti, aiškinti, mokyti ilgo gyvenimo paslapčių.
„Mama dažnai sakydavo: koks velnias tave nunešė į tą Ukrainą. Jeigu ne ta šalis, galbūt aš dabar būčiau kitoks. Tai pakeitė mano gyvenimą iš pagrindų. Dabar jaučiu ramybę ir esu patenkintas savo gyvenimu“, – prisipažino A.Dainys.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
