Po vandeniu nėra politinių krizių, šio pasaulio
gyventojai abejingi dėl kosminiu greičiu kylančių kainų. Tyla, harmonija ir
ramybė traukte traukia pažinti nesvarumo, aukščio, gylio pojūčius.
„Vandens stichija – pati baisiausia, bet man pavyko su ja susidraugauti“, – prisipažįsta panevėžietė Ingrida Simanavičienė. Ne vieną ekstremalų laisvalaikio praleidimo būdą jau išbandžiusi moteris sėkmingai įveikė ir vandens stichijos siautulį, o jos atostogų krepšyje vietoje kosmetikos reikmenų – nardymui skirta įranga. Povandeninio pasaulio grožis – žodžiais nenusakomas, o jį pažinusieji nebegali atsispirti pagundai nerti į gelmes dar kartą. Pašėlusiems drąsuoliams nepakanka pažiūrėti „Discovery“ filmukus apie koralų, aštuonkojų, margaspalvių žuvų gyvenimą – juos nesustabdomai vilioja paslaptingas gelmes pamatyti savo akimis.
– Kokių nuotykių patyrėte po vandeniu?
– Nuotykių būta. Vienas jų – pavojingai romantiškas. Raudonojoje jūroje mus apsupo delfinų būrys. Jie labai gražiai žaidė. Nė nepajutau, kaip užsimiršusi su delfinais pradėjau kilti į paviršių, o tai nardytojui labai pavojinga.
– Pasakos apie nuskendusiuose laivuose slypinčius lobius tikros?
– Lobių neieškojau. Manau, jau vien tai, ką pamatai gelmėse, – yra įdomu ir vertinga. Nardant Lietuvoje, Asvejos ežere, aptikome labai seno nuskendusio luoto liekanas. Kito tokio niekur nepamatysi.
– Net atostogaudamos moterys nepamiršta rūpintis savo išvaizda. Ar daug vietos jūsų lagamine užima kosmetika?
– Jei keliauju nardyti, kosmetikos nesivežu. Pati iš savęs juokiausi, kai vykdama į pirmą tokią kelionę įsidėjau plaukų džiovintuvą. Kai po vandeniu panyri keletą kartų per dieną, nėra kada trinktis galvos ir rūpintis šukuosena.
– Be Viduržemio jūros dugno, kas dar krito į akį Maltoje?
– Maltoje nėra žemių. Šalis – vientisas akmuo. Kai mes dejuojame, kad trūksta žemės, derėtų nuvažiuoti į Maltą – ir ten žmonės kažką bando auginti, tačiau žemės tokios kaip kad pas mus – niekur nemačiau.
– Moteriškas smalsumas verčia pasidomėti Maltos vyrais. Kokie jie?
– Maltiečiai (juokaudami juos praminėme maltiniais) savo temperamentu primenu ispanus ir italus. Su vietiniais mažai bendravome: gyvenome viešbutyje ant jūros kranto ir visą laiką skyrėme savo pomėgiams.
– Keliavote ne viena?
– Su vyru Dariumi ir nardymo klubo nariais. Su Dariumi esame „badžiai“. Narų kalba – partneriai po vandeniu. Negalima nardyti po vieną. Šalia turi būti kitas naras, galintis pagelbėti netikėtai iškilus sunkumams.
– Kalbant apie nardymą tinka posakis: „Kartą paragavęs – negali sustot“?
– Manau, kad taip. Nardymas – kaip užkrečiama ir nepagydoma liga. Vieniems neprilimpa, kiti – suserga tik paragavę. Vieni kopia į kalnus, kiti – slidinėja. Kiekvienas renkasi širdžiai mielą užsiėmimą.
Daugiau informacijos apie nardymą www.scubadiving.lt
Kalbino Rasa Šošič
Nuotr. Ingrida ir Darius Simanavičiai – patneriai sausumoje
ir po vandeniu. Šeima neatsispyrė gelmių pasaulio vilionėms, nes jūrų ir ežerų
dugne – dar niekur nematytas grožis.
