“Minties” vidurinės mokyklos prezidentė dešimtokė
Viktorija Polzunovaitė neįsivaizduoja savo gyvenimo be aktyvios veiklos. Skautų
susibūrimuose ir kelių organizacijų veikloje dalyvaujanti mergina kasdien skuba
į pasitarimus, susirinkimus, rengia projektus ir stengiasi suburti kuo daugiau
bendraminčių, kad galėtų pakeisti jaunuolių gyvenimą. Permainomis ir pasiekimais
besididžiuojanti moksleivė neslepia, kad stiprybės ir ištvermės jai suteikia artimųjų palaikymas bei pergalės.
Rūpinasi kitų problemomis
Daug laiko mokykloje praleidžianti mergina džiaugiasi galėdama skirti laiko ir skautų organizacijai, ir socialiai remtiniems vaikams. V.Polzunovaitė neslepia, kad nuo mažų dienų buvo aktyvi ir dažnai vadovaudavo net vyresniems kiemo vaikams. “Kiek prisimenu, dažniausiai bendraudavau su berniukais, net kieme kartu kariaudavome, tad nenuostabu, kad ir mokykloje stengiuosi būti pirma. Dar būdama penktoje klasėje susidomėjau moksleivių tarybos veikla ir, nors nebuvau narė, dažnai sukiodavausi aplinkui. Vėliau įsijungiau į moksleivių savivaldą ir dabar esu išrinkta mokyklos prezidente”, – sakė Viktorija.
Mergina įsitikinusi, kad mokyklos savivaldos gali daug pasiekti, tik reikia surinkti kuo daugiau bendraminčių. Viktorija vertina kiekvieno moksleivio pastangas, o ypač tada, kai pasiekiama permainų. “Kiekvienas turi idėjų, planų, tik ne visi sugeba juos išsakyti. Dabar vienas iš naujausių pasiekimų – mokyklos laisvalaikio zona. “Minties” vidurinėje koridoriai platūs, tačiau nėra kur per pertraukas prisėsti, tad mokiniai būdavo aplipę visas palanges. Dabar išsikovojome, kad koridoriuose būtų pastatyti suoliukai ir taip bus išspręsta kasdienė mokyklos problema”, – sakė mokyklos prezidentė.
Sunkiausia sujungti atskiras grupes
Prieš sutikdama būti mokyklos prezidente Viktorija net nenumanė, kiek sunkumų jos lauks. Ji nesitikėjo, kad norint suvienyti 7-11 klasių moksleivius bus taip sunku suderinti jų interesus. “Rengiant susitikimus, organizuojant kitus renginius reikia atsižvelgti į visas amžiaus grupes ir sunkiausia tai, kad kiekvieno interesai skirtingi, – dalijosi patirtimi V.Polzunovaitė. – Sunku dirbti ir norint suvienyti kelių moksleivių ar organizacijų narius. Tikiu, kad bendrai dirbdami daugiau pasiektume, tad ir noriu sujungti tai, kas kartais atrodo neįmanoma”.
Vienas iš paskutinių Viktorijos renginių – moksleivių forumas “Būkim profesionalais”. Mergina prisimena, kad pirmieji renginiai nebuvo idealūs, tačiau įgyta patirtis dabar leidžia rengti įspūdingus susibūrimus ir nelikti abejingai kitų problemoms. “Stengiamės padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia. Ruošiame labdaros renginius, jie ypač reikalingi socialiai remtiniems vaikams. Žinoma, moksleiviams taip pat reikia švenčių ir susibūrimų, tad nesuprantu, kai žmonės sako, jog tokių renginių jaunimui pakanka”, – pasakojo Viktorija.
Moksleivė prisipažino, kad keletą valandų per savaitę praleidžia su socialiai remtinais vaikais. “Jiems labai reikia meilės, šilumos ir dėmesio, tad džiaugiuosi galėdama padėti. Kai pas juos apsilankau, suprantu, kad esu labai reikalinga. Vaikai kartu mielai žaidžia, piešia, lipdo ir bendrauja, tad suprantu, kad mano dėmesio jiems reikia, ir juos vadinu savo mažais rūpestėliais”, – prisipažino V.Polzunovaitė.
Skautai skleidžia ramybę
Veiklos nestokojanti mergina neslepia, kad kartais ir jai norisi nuleisti rankas, viską mesti ir pailsėti, tačiau jai niekada nepavyksta to padaryti. “Kai man būna blogai, stengiuosi pabendrauti su skautais. Jų veikla susidomėjau prieš keletą metų, nuo to laiko jaučiu, kad jų kompanijoje galiu įgyti stiprybės ir pasitikėjimo savimi, – apie mėgstamą veiklą kalbėjo Viktorija. – Stovyklos, gamta, susitikimai, seminarai man suteikia jėgų, nors kartais tėvai ir bara, kad jiems skiriu mažai laiko”.
Moksleivė prisipažino, kad bendraudama su skautais suprato, kiek gražių vietų yra Lietuvoje. “Neseniai viešėjau Rumšiškėse, kur vyko skautų vadovų mokymai. Neišdildomus įspūdžius padarė nakvynės muziejuje, ten būdama jaučiausi kaip kine. Nors mokymuose dalyvavo nedaug žmonių ir didžioji dalis jų buvo daug vyresni, bet buvo labai malonu, – sakė Viktorija. – Jėgų galima pasisemti bendraujant, ten nebuvo televizoriaus, tad daug laiko praleidome kalbėdami ar klausydami gitaros muzikos. Tai buvo puikus laikas, kai atsipalaidavau ir pasijutau tarsi tikroje šeimoje”.
Viktoriją žavi skautai, nes ten vienas kitą vadina broliais ir seserimis, tad pasijunti kaip tarp artimųjų. “Šiluma, meilė, artumas – būdingiausi skautų bruožai. Jie dalijasi su draugais tuo, ką turi, ir nepamiršta net mažai pažįstamų bendraminčių”, – sakė Viktorija. Mergina tikino, kad panašūs pojūčiai ją apima, kai su Jaunimo integracijos galimybių centro nariais nuvyksta į Bistrampolio dvarą. Ten būdama darbo ir poilsio stovykloje pailsi nuo miesto triukšmo. “Aplinkos tvarkymas ir gamta padeda atsipalaiduoti. Įsivaizduokite – žaluma ir šalia senas dvaras. Ar gali būti kas nors gražiau?” – klausė gamtą mylinti mergina.
Keliauti mėgstanti V.Polzunovaitė džiaugėsi Zarasų rajone atradusi ir nuostabų vienuolyną. Apsilankymas šioje vietoje ją galutinai pakerėjo. Mergina čia rado dvasinę ramybę ir nuoširdžiai bendraujančius vienuolius.
Nelieka laiko šeimai ir pomėgiams
Mažai laiko su šeima praleidžianti mergina kartais gaili jaunesnio brolio, kuris negali tiek daug keliauti. “Galbūt jis pats kaltas, nes dažniausiai greit užsidega noru ir greit jį pamiršta. Manau, kad jis kartais lieka nuskriaustas, nors galėtų daugiau pamatyti, jeigu tik siektų užsibrėžto tikslo, – apie keturiolikmetį brolį kalbėjo Viktorija. – Suprantu, kad reikėtų dažniau pabūti su šeima, nes mamai kartais trūksta kantrybė ir ji papriekaištauja, kad mažai laiko leidžiu namuose, tačiau supraskite: didelis noras tik dar labiau skatina veikti. Atrodo, kad dar tiek daug nepadariau”.
Viktorija prisipažino, kad svajoja aplankyti Afriką. Ją žavi šis paslaptingas ir egzotiškas žemynas, tad mergina tikisi ateityje ten nuvykti. “Mane žavi ne turistų lankomos šalys, o tai, kas yra savita. Norėčiau apsilankyti tose Afrikos gentyse, kurios išsaugojo savitą kalbą ir tradicijas. Manau, tai, kas nėra populiaru, turi savo žavesio ir yra įdomu”, – apie svajonę kalbėjo moksleivė. Mergina nenori per daug pasinerti į fantazijų pasaulį, tad mieliau šneka apie tai, kas ją supa kasdien. Ji turi daug pomėgių, tačiau ne visada gali visur spėti. Viktorija prisipažįsta, kad mėgsta skaityti, tačiau tam lieka mažai laiko.
Draugai ir artimieji gerai žino, kad Viktorija domisi beždžionėmis. Dar vaikystėje ją sužavėjo guvus ir kartu paslaptingas gyvūnas, tad merginos kambaryje galima rasti dešimtis su šiuo gyvūnu susijusių daiktų. “Būdama maža turėjau pliušinę beždžionę, dabar jų mano kambaryje apie trisdešimt, – šypsodamasi kalbėjo V.Polzunovaitė. – Manau, kad ji sužavėjo todėl, kad yra panaši į mane. Beždžionės yra judrios, šoklios, greitai mokosi, o šios savybės man nėra svetimos. Meilė šiam gyvūnui augo kartu su manimi, bet ir šiam pomėgiui skiriu per mažai laiko”.
Svarbu būti optimiste
Vietoje nenustygstanti Viktorija dažnai sulaukia priekaištų ne tik iš šeimos, bet ir iš pedagogų. Kartais dėl renginių praleidžiamos pamokos gali tapti ašarų priežastimi per egzaminus. “Mokytojai sako, kad dvyliktoje klasėje verksiu, bet kol kas mano pažymiai vieni geriausių klasėje, – sakė mokyklos prezidentė. – Esu optimistė, tai man padeda gyventi ir nenuleisti rankų. Kasdien ieškau to, kas geriausia, ir nenoriu būti liūdna, nes bloga nuotaika pereina kitiems. Stengiuosi šypsotis, padėti kitiems ir nenusivilti, gal todėl kartais jaučiuosi kaip klausykla, sugerianti visų bėdas”.
Mokyklos prezidentė tikino, kad stengiasi kitus užkrėsti atkaklumu ir aktyvumu. “Viską pasiekiau pati, tad ir kitiems galiu patarti, kad nepalūžtų ir siektų tikslo. Kiekvienas turi idėjų, tačiau daugeliui trūksta aktyvumo, kad jas įgyvendintų. Mano laimėjimai galėtų tapti pavyzdžiu kitiems, kad nepritrūktų noro pasiekti geresnio gyvenimo”, – sakė V.Polzunovaitė.
Neringa Sirtautienė
tel. (8-655) 04728 neringa@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Kasdien į seminarus, paskaitas, susirinkimus bėganti mergina mažai laiko skiria ir šeimai, ir mėgstamiems užsiėmimams.