Italų ir amerikiečių mokslininkams pagaliau pavyko
atkurti marmurinio Romos žemėlapio fragmentų visumą. Išspręsti šį milžinišką
galvosūkį jau buvo bandyta Renesanso epochoje, tačiau galutinį sprendimą pavyko
gauti tik pasitelkus kompiuterius, pranešė BBC.
Romos imperatorius Septimijus Severus (193-211) liepė sukurti Romos žemėlapį tokį, kad jame būtų matyti visos gatvės ir namai. Apie 200 mūsų eros metus žemėlapis buvo sukurtas ir pritvirtintas prie Taikos šventyklos (Templum Pacis) sienos pačiame miesto viduryje. “Forma Urbis” žemėlapio, kurį sudarė 250 marmuro blokų, aukštis siekė 13 metrų, plotis – 18 metrų.
Kai IV mūsų eros amžiuje prasidėjo imperijos smukimas, ėmė nykti ir Romos žemėlapis. Jo dalys būdavo išlaužiamos iš šventyklos sienos, skaldomos į dalis, naudojamos miestelėnų reikmėms. Pamažu visi išlikę fragmentai atidūrė po žeme, o iki mūsų laikų išliko 1182 nuolaužos, iš kurių ne kartą bandyta sudėti žemėlapio visumą.
Prieš kelerius metus prie “Forma Urbis” rekonstrukcijos projekto prisijungė specialistai iš Stenfordo universiteto Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jie ištyrė fragmentus, suskirstė juos pagal daugybę požymių, taip pat ir pagal marmuro faktūrą, bei sudarė algoritmą, parenkantį vienas kitam tinkančius trimačius nuolaužų vaizdus. Akmeninį žemėlapį pavyko atkurti, nors toli gražu ne visą.
Žadama, kad Romos Kapitolijaus muziejaus lankytojai netrukus galės pamatyti ne tik senovinio miesto šventyklas ir visuomeninius pastatus, bet ir paprastų miestelėnų kvartalus su jų namais ir dirbtuvėmis.
ELTA