27-erių panevėžietės Olgos Fiodorovos jau nebestebina kreivi žvilgsniai ar nuostabos kupinos akys, kai nepažįstamiems žmonėms prasitaria sugebanti gestais valdyti robotus.
Laužo stereotipą
Robotai, galintys pakeisti daugelį žmogaus atliekamų veiksmų, – vaizdai iš fantastinio filmo ar netolima ateitis? Kauno technologijos universitete doktorantūroje paskutinius metus besimokanti Olga Fiodorova teigia, kad technologijos ir naujausi atradimai robotikos srityje jau dabar keičia visuomenę. Jeigu Lietuvos mokslo Mekoms pavyktų į technines studijas pritraukti daugiau gabių jaunuolių, Lietuva drąsiai galėtų varžytis inovacijų srityje.
Vyrauja požiūris, kad dailioji lytis ir technologijos – du tarpusavyje nederantys dalykai. Tačiau Olga laužo šį stereotipą.
Kaip teigė mergina, kad baigusi mokyklą pasirinks ne filologijos, o technikos mokslus, ji suprato jau seniai, nes matematika, fizika ir chemija buvo jos mėgstamiausi dalykai. Tuo labiau kad ir Olgos tėtis inžinierius, tad jai ne kartą teko gilintis į sudėtingus brėžinius.
„Tėvai žinojo, kad vargiai galėčiau studijuoti humanitarinius dalykus. Pavyzdys man buvo ir tėtis. Mama taip pat, nors ir dirba medicinos srityje, visada norėjo studijuoti technikos mokslus, tad jų palaikymas buvo didelis. Padėjo ir savo žiniomis, ir patirtimi, ir morališkai“, – „Sekundei“ teigė O. Fiodorova.
Širdies draugas taip pat baigęs technikos mokslus, todėl jos artimieji merginos meilę robotams priima kaip natūralų dalyką, tačiau aplinkiniai, išgirdę, kad Olga sugeba valdyti sudėtingas technologijas, neslepia nuostabos.
„Kai kuriems atrodo, kad mergina, valdanti robotus, kažkokia egzotika. Gal taip todėl, kad Lietuvoje labai mažai jaunų žmonių nori studijuoti technologinius mokslus. Galbūt bijo, kad bus labai sunku. Daug lengviau mokytis vadybos, kaip sakau, pašnekėti, papilstyti iš tuščio į kiaurą“, – juokauja panevėžietė.
Olga įsitikinusi, kad situacija galėtų pasikeisti tik tada, kai praktiškai su technika jauni žmonės būtų supažindinami dar mokykloje. O verslas nebijotų investuoti, nes didele dalimi nuo jų priklauso, ar po kelerių metų turės savo darbuotojams pamainą. Geras specialistas laukiamas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio įmonėse.
Geriausia jaunoji mokslininkė
Pradžia Olgai nebuvo lengva: iš pradžių merginai buvo kiek nejauku sėdėti auditorijoje, kurioje vien vaikinai, tačiau ilgainiui apsiprato. Gal dėl to, kad kurso draugai ją labai draugiškai priėmė ir palaikė. O kai mokslai įdomūs, nebelieka jokių abejonių.
„Įstojau mokytis automatikos ir valdymo, nes robotikos specialybės tada dar nebuvo. Tačiau taip sutapo, kad magistriniam darbui gavau pasiūlymą sukurti robotą, valdomą gestais, t. y. žmogus rodo tam tikrą gestą, o įrenginys atlieka atitinkamas komandas. Tai įgyvendinti pavyko ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Nuo šio darbo ir prasidėjo mano meilė robotams“, – „Sekundei“ pasakojo mergina.
Jaunosios mokslininkės teigimu, tai buvo jos pirmoji pažintis su robotų pasauliu, todėl šiam darbui paskyrė visus metus. Nemažai vakarų teko paaukoti ieškant visiems suprantamų gestų ir gilinantis į programavimo subtilybes. Tačiau triūsas atsipirko: Olga ne tik puikiai apsigynė magistrinį darbą, bet ir buvo pripažinta geriausia Lietuvos jaunąja mokslininke.
„Į Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos kasmet organizuojamą geriausio metų darbo konkursą mano vadovas nusiuntė ir mano darbą. Todėl kai paskambino ir pakvietė apdovanojimą už geriausią darbą technologijų srityje atsiimti Kauno prezidentūroje, buvau maloniai nustebinta“, – prisiminė Olga.
Kuria ateities technologijas
Liko kiek daugiau nei metai, ir O. Fiodorova apgins daktaro vardą. Užsikrėtusi meile robotams, ji diplominiam darbui pasirinko temą, susijusią su robotika. Tik šįkart ji dirba su mobiliaisiais robotais.
„Mano darbo esmė – išmokyti robotą nustatyti savo buvimo vietą ir tai padaryti tik programavimo būdu“, – paaiškino Olga.
Kaip prisipažino panevėžietė, tapti mokslininke ji niekada neplanavo. Kai rašė bakalauro darbą, sau kartojo, kad svarbiausia jį apsiginti, tačiau nuslūgus emocijoms toliau norėjosi gilintis į technikos pasaulį.
„Dabar visą savo laiką ir energiją skiriu disertacijai rašyti, o paskui bus matyt. Tiek metų atidavus moksliniam darbui, ir toliau norisi žengti šiuo keliu. Tuo labiau kad galimybių tikrai yra“, – tikino mergina.
Ji svajoja ir vėl sugrįžti prie gestais valdomų, tik šįkart prie mobiliųjų robotų kūrimo ir tobulinimo. Specialistės teigimu, gestais valdomi robotai gali būti pritaikomi kuriant ne tik tam tikrą negalią turinčių žmonių darbo vietas, bet ir daug plačiau. Šiuo metu kaip tik itin plėtojama pramonė, orientuota į socialinių paslaugų sferą.
„Jau kai kurie televizoriai valdomi tik prisilietimu ar tam tikrais gestais. Tai – reali ateitis. Juk prieš 15–20 metų išmanieji telefonai buvo iš fantastikos srities, o dabar daugelis žmonių niekaip nesuvokia, kaip dabar be jų būtų galima gyventi. Kai kalbu su vaikais ir jiems bandau papasakoti, kad dar prieš porą dešimtmečių mobilieji telefonai buvo lagamino dydžio, jie mano, kad juokauju, tikriausiai kalbu apie akmens amžių“, – juokiasi Olga.
Reikia mokėti prašyti
Jaunoji mokslininkė džiaugiasi, kad verslininkai supranta mokslinių tyrimų svarbą ir vis daugiau investuoja į juos. Kauno technologijos universiteto Panevėžio institute studijuojantis jaunimas suprogramavo ne tik giros pilstymo įrenginį, piešimo įgūdžius demonstruojantį robotą, bet ir inovatyvias technologijas, galinčias imituoti net kai kurias žmogaus funkcijas.
Vienas studentas dabar kuria robotą, kuris gali būti puikus pagalbininkas dirbant žurnalistinį darbą. Pavyzdžiui, robotas gali važiuoti paskui žurnalistą ir filmuoti jo pašnekovus. Jis suprogramuotas taip, kad prie žmogaus privažiuotų atitinkamu atstumu ir būtų valdomas gestais.
„Kuo toliau, tuo labiau verslas domisi galimybėmis pasinaudoti turimu mokslo potencialu. Svarbiausia, kad visus mokslo atradimus galima pritaikyti praktiškai“, – sakė O. Fiodorova.
Tiesa, kaip juokauja mergina, pirmiausia reikia mokėti robotui užduoti tinkamas komandas. Kauno technologijos universitetas kelerius metus organizavo tarptautines robotų varžybas, jose dalyvavo ir panevėžiečių komandos. Studentų sukurti robotai turi važiuoti nurodyta trasa ir surasti organizatorių paliktą maišą, pilną pinigų. Radę lobį, turi su juo grįžti į trasos pradžią. Deja, dar niekam nepavyko sukurti tokio stebuklingo roboto. Kaip teigia Olga, robotai sparčiai tobulėja, todėl tai tik laiko klausimas.
„Robotai visiškai pavaldūs žmogui – jie daro ką liepiami, tik kartais būna taip, kad jų netinkamai prašoma, todėl ir neveikia“, – teigia mergina.
Laboratorijoje nemiega
Robotai užima didžiąją dalį merginos gyvenimo, mat ji šiuo metu ne tik rašo diplominį darbą, bet ir dirba Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto Technologijų fakulteto Elektros inžinerijos katedros administratore. Tačiau Olga juokauja nėra taip pamišusi dėl robotų, kad miegotų laboratorijoje.
„Nesu iš tų išprotėjusių žmonių, o gal ir blogai, kad čia nesėdžiu nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro“, – šypsosi panevėžietė.
Jos teigimu, mokėti valdyti robotus – dar ne viskas. Daugiausia laiko tenka praleisti įbedus nosį į kompiuterio monitorių: ieškoti informacijos, programuoti. Tad laisvu laiku stengiasi pakeisti aplinką: nueiti į kiną ar teatrą, pakeliauti.
„Mano pomėgiai labai tradiciški. Kai dirbi ėdimą darbą, laisvalaikiu norisi ko nors aktyvesnio. Nuo tokio krūvio pavargsta ir kūnas, ir protas, todėl stengiuosi pakeisti aplinką, pabūti tarp kitokių žmonių“, – sakė mergina.
Lina DRANSEIKAITĖ
