Lietuvos Tarzanu vadinamas Andrius Pauliukevičius ir tituluota gražuolė Ilka Adams – neišskiriamas tandemas ir gyvenime, ir profesinėje veikloje. Juos suvedė meilė sportui ir sveikas gyvenimo būdas. Savo patirtimi jie mielai dalijasi su kitais.
Andrius Pauliukevičius ir Ilka Adams yra daugeliui pavyzdys, kaip valios pastangomis ir dideliu užsispyrimu galima pasiekti savo tikslų. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.
Nuo ligoto paauglio iki čempiono
Atrasti sielos dvynį arba savo antrąją obuolio puselę – tarsi laimėti loterijoje. Andrius Pauliukevičius ir iš Afrikos kilusi Ilka Adams džiaugiasi, kad jiems pavyko ištraukti laimingą bilietą. Kai šalia yra mylimas žmogus, į pasaulį žvelgiantis tuo pačiu žvilgsniu, net ir didžiausios viršukalnės atrodo įveikiamos. Šie du jauni žmonės ne tik kartu parašė keturias knygas, bet ir daugeliui atvėrė kelią į sveikesnį gyvenimą.
Kaip pasakojo A. Pauliukevičius, jeigu kas prieš gerus penkiolika metų jam būtų pasakęs, kad taps Europos kultūrizmo čempionu ir sveiko gyvenimo paslapčių mokys kitus, nebūtų patikėjęs. Paauglystėje jis dažnai sirgo. Iš mamos ir senelio paveldėjo nemažai ligų: nuo gastrito iki skrandžio ir dvylikapirštės žarnos uždegimų. Dėl silpnos sveikatos jis daug laiko praleisdavo ligoninėse, buvo atleistas nuo fizinio lavinimo pamokų mokykloje.
„Mane, kaip berniuką, tai ypač skaudino. Buvau įrašytas į specialiąją grupę – kai visa klasė sportuoja, tu tiesiog sėdi ant suoliuko ir stebi. Dar vėliau pradėjo rūpėti merginos, bet supratau, kad toks paliegęs joms tikrai nepatiksiu. Maniau, kad yra tik du būdai pelnyti panelių dėmesį – arba labai gerai mokytis, arba kilnoti svarmenis ir auginti raumenis“, – „Sekundei“ pasakojo A. Pauliukevičius.
Lengvesnis pasirodė antrasis variantas, nors medikai jam griežtai buvo uždraudę sportuoti. Kadangi dėl savo ligų vaikinas maitinosi itin sveikai, svarmenų kilnojimas ir sportas treniruočių salėje netrukus davė vaisių. Pačiam Andriui buvo staigmena, kad vos per du tris mėnesius jis virto į sportišką jaunuolį.
Tai buvo akstinas nesustoti. Ir vos po poros metų Andrius pradėjo dalyvauti kultūrizmo varžybose. Jis gali didžiuotis, kad net du kartus yra tapęs Europos kultūrizmo čempionu.
Mokykla varžė
Nors sportiniai rezultatai buvo puikūs, baigęs mokyklą A. Pauliukevičius pasirinko istorijos studijas Lietuvos edukologijos universitete.
„Tuo metu jau aktyviai sportavau, tačiau nesuvokiau, kad iš sporto galima pragyventi. Tad reikėjo turėti profesiją, kuri garantuotų pragyvenimo šaltinį. Nebuvau labai geras mokinys, tad įstoti į prestižines teisės, medicinos ar vadybos studijas neturėjau galimybių. O istorijos mokslai mane visada žavėjo“, – atvirai kalbėjo pašnekovas.
Kad diplomas nedūlėtų stalčiuje, Andrius pradėjo dirbti istorijos mokytoju lituanistinėje mokykloje Londone, vėliau – Vilniuje. Tačiau suprato, kad pedagogo duona ne jam. Nors jaunam mokytojui puikiai sekėsi rasti bendrą kalbą su vaikais, dirbti pagal standartizuotas programas ir vadovėlius jam buvo sunku.
„Turiu dovaną mokyti kitus, bet negaliu būti tos sistemos dalis. Visas mokytojo darbas įspraustas į tam tikrus rėmus, o mano vidiniai įsitikinimai buvo dar iki rėmų ar virš jų. Mokykloje man nebuvo gera, suvokiau, kad kažką turiu daryti, kad turiu būti laisvas ir nuo nieko nepriklausomas. Esu savo šalies ir kalbos patriotas, bet istorija nebuvo tai, ko norėjau mokyti. Mane traukė sveikas gyvenimo būdas ir sportas“, – prisipažino Andrius.
Metęs darbą mokykloje jis įsidarbino viename sostinės sporto klube asmeniniu treneriu. Būtent čia jis ir sutiko savo gyvenimo meilę – Ilką.
Susižavėjo kliente
Kaip pasakojo Andrius, jų pažintis prasidėjo nuo pašnekesių apie svorio kilnojimus ir kaip sveikai, bet skaniai iškepti vištą. Vaikinas buvo Ilkos asmeninis treneris, bet netrukus oficialūs jų santykiai peraugo į šiltą bendravimą.
„Nėra niekur parašyta, kad tarp trenerio ir klientės negalimi kitokie nei darbiniai santykiai, tai yra tiesiog nerašyta trenerio etika. Deja, tos etikos nesilaikiau. Ilka buvo iš kitos šalies ir žemyno, man buvo smalsu daugiau sužinoti apie jos kultūrą, papročius, gyvenimą. Tad natūraliai kalba nukrypo nuo sporto. Pradėję bendrauti pajutome, kad mūsų panašios vertybės ir gyvenimo vizija, tad santykiai labai natūraliai peraugo į kažką daugiau“, – tvirtino sportininkas.
Nors abu iš skirtingų pasaulio kampelių, kultūrinių ir religinių skirtumų jie nejaučia. Anot Andriaus, Ilkos šeima gyvena Afrikoje, tačiau yra europietiškų pažiūrų. Ilka buvo auklėjama evangelikų liuteronų aplinkoje, tad jos vertybės, tikėjimas, šeimos suvokimas labai artimi ir Andriui.
„Nustebsite, bet tarp mūsų visiškai nėra kultūrinių ar religinių skirtumų. Vienintelis skirtumas – kalba, bet ir Ilka, ir aš puikiai kalbame angliškai. Taigi barjerų nebuvo“, – pasakojo A. Pauliukevičius.
Egzotiką rado Lietuvoje
Vyrui pritarė Ilka. Moteris prisipažino, kad sutikti savo gyvenimo meilę Lietuvoje tikrai nesitikėjo. Tiesa, dar būdama moksleivė svajojo vos tik baigusi mokslus pakelti sparnus iš Namibijos. Tad ir šeimą kurti norėjo ne su savo krašto vyru. Tik nesitikėjo meilę rasti Lietuvoje, apie kurią gyvendama Afrikoje nieko nežinojo.
„Žinojau, kad mano vyras tikrai nebus iš Namibijos, nes visąlaik norėjau išvažiuoti į Europą. Mano širdis nepriklausė Namibijai“, – neslėpė I. Adams.
Tad tik baigusi mokyklą ji susikrovė lagaminus ir išvyko į Londoną, kur dvejus metus dirbo įvairius darbus, o laisvu laiku keliavo. Vis dėlto reikėjo apsispręsti, kur toliau mokytis. Šiame didmiestyje mokslai ir pragyvenimas gana brangus, bet grįžti į Namibiją nenorėjo. Likimas lėmė, kad Ilkos draugai lietuviai pakvietė ją pasisvečiuoti.
„Atvykau vasarą, kai visur žalia, gražu ir šilta. Lietuva man pasirodė kaip rojaus kampelis, viena geriausių vietų gyventi. Londone irgi gražu, bet ten žmonės šaltesni, o Lietuvoje visi labai nuoširdūs, atviri, malonūs ir bendraujantys. Tad nusprendžiau čia studijuoti ir gyventi“, – „Sekundei“ pasakojo moteris.
Tačiau prasidėjęs ruduo, tamsa, darganos ir lietūs akimirksniu sugriovė Lietuvos kaip rojaus kampelio įvaizdį. Anot Ilkos, Namibijoje žiemą tik naktį temperatūra nukrenta vos žemiau nulio, o dienomis saulė sušildo orą iki dvidešimt penkių laipsnių. Tad priprasti prie lietuviško klimato buvo savotiškas iššūkis. Moteris pastebėjo, kad pasikeitus orams pasikeitė ir žmonės: vasarą visi linksmi, bendraujantys, daug laiko leidžiantys gamtoje, o žiemą tampa uždari, tylūs, net suirzę.
„Galvojau, pasibaigs ruduo, ateis pavasaris, kaip nors ištversiu tą niūrų metą. Tačiau pasirodė, kad gali būti ir blogiau – atėjo žiema. Niekada nebuvau jutusi tokio šalčio. Žiema mane gąsdino, tačiau man tai buvo egzotika. Pirmą kartą gyvenime galėjau užsimauti šiltas pirštines, apsiauti ilgus batus. Pirmą kartą nulipdžiau ir sniego senį. Iki tol visa tai mačiau tik knygose ir per televizorių. Maniau, kad realiame gyvenime tai neegzistuoja. O tas jausmas, kai ryte atveri langą, o aplinkui balta balta – nepakartojamas“, – lietuviškos žiemos grožiu vis dar negali atsistebėti iš Afrikos kilusi I. Adams.
Papirko nuoširdumu
Iš pradžių Ilka planavo Lietuvoje baigti bakalauro studijas, tada grįžti į Namibiją ar patraukti vėl į Londoną. Tačiau nusprendė toliau mokytis Lietuvoje.
Dar gyvendama Londone ji pajuto, ką reiškia netinkama mityba, tad persikėlusi mokytis ir gyventi į Lietuvą Ilka ne tik žiūrėjo, ką dedasi į burną, bet ir aktyviai sportavo. Likimas taip lėmė, kad afrikietė nuėjo į tą sporto klubą, kuriame asmeniniu treneriu dirbo A. Pauliukevičius.
Pasak Ilkos, Andrius pirmiausia ją sužavėjo tuo, kad mokėjo angliškai. Dabar yra gerokai daugiau kalbančių angliškai žmonių, tačiau tuo metu, kai I. Adams atvyko į Lietuvą, tokių nebuvo daug. Būtent bendravimo svečioje šalyje merginai labiausiai ir trūko, mat lietuviškai ji tesugebėjo pasisveikinti.
„Andrius man pasirodė labai rūpestingas, visada paklausdavo, kaip sekasi, ar galėtų kuo padėti. Jis tik atrodo labai didelis ir stiprus, tačiau viduje yra kaip mielas meškutis. Labai geros širdies ir šiltas žmogus, todėl ir įsimylėjau jį“, – meiliai žiūrėdama į savo vyrą kalbėjo I. Adams.
Jai patiko, kad Andrius, kaip ir ji, aktyviai sportuoja, propaguoja sveiką gyvenimo būdą, o ne gulinėja ant sofos ir kiekvieną savaitgalį gurkšnoja alų. Be to, jo netenkina tik trenerio darbas – visada siekia daugiau.
„Andrius turi ambicijų pasiekti daug daugiau, nei užsiauginti raumenis. Jis visose srityse yra maksimalistas, kaip ir aš. Tad ir mūsų svajonės, gyvenimo vizija ir vertybės labai panašios“, – kalbėjo I. Adams.
Tiesa, iš pradžių Ilkos tėvai nebuvo labai sužavėti dukros pasirinkimu, nes norėjo, kad ji grįžtų gyventi į Namibiją, mat Ilka – vienintelė jų dukra. Jie turi ir du sūnus, tačiau tradiciškai taip susiklostė, kad dukros lieka arčiau namų – privalo pasirūpinti senais tėvais.
„Tėvams buvo sunku, nes dukra toli, nežinia, kaip jai sekasi, ar turi visko, ko reikia. Tačiau jie pasitiki manimi ir žino, kad pasirinkau teisingai. O kai pamatė Andrių, suprato, kad man tikrai viskas gerai. Tuo labiau kad kartą per metus grįžtu pas juos pasisvečiuoti. Tas pats buvo ir su Andriaus tėveliais – kol susipažinome, jiems taip pat kilo daugybė klausimų. Bet kai pradedi bendrauti, nebelieka ir nerimo“, – patikino moteris.
Tad ir judviejų vestuvės – kaip duoklė Ilkos tėvams, kad dukra gyvena toli nuo namų, – buvo surengtos Namibijoje. Tiesa, Andrius prisipažino, kad jam norėjosi pabėgti nuo lietuviškų vestuvių tradicijų, kai ant stalų prikrauta gausybė kepsnių ir baltų mišrainių, alkoholis liejasi laisvai, o visa šventė įsprausta į tam tikrus rėmus, ką turi daryti jaunikis ir jaunoji.
Svajoja apie gandrus
Ilka ir Andrius neplanuoja iš Lietuvos kur nors važiuoti. Tad moteris intensyviai mokosi lietuvių kalbos. Kaip juokauja afrikietė, prie lietuviško klimato ji beveik priprato, tačiau perprasti sudėtingą lietuvių kalbos gramatiką tikriausiai reikės dar dešimtmečio.
„Vis dar sunkiai sekasi, bet kai yra didelis noras, žmogus gali padaryti viską“, – rankų niekada nenuleidžia daili tamsiaplaukė.
Visą savo laiką šeima skiria sveikam gyvenimui propaguoti. Pasak A. Pauliukevičiaus, nors dar per drąsu tai būtų vadinti verslu, tačiau žmonių susidomėjimas sveiku gyvenimo būdu ir sportu auga. Sportininkas mano, kad iš dalies tai susiję ir su ekonomikos augimu – kuo daugiau žmonių yra nutukę nuo greitojo maisto, nejudraus gyvenimo ir civilizacijos teikiamų malonumų, tuo didesnis jų būrys pradeda rūpintis savo sveikata.
„Visame pasaulyje sveikas gyvenimo būdas įgauna savotišką pagreitį, ir tai džiugina. Savo klientams stengiuosi diegti ir tam tikras vertybes – kad gerumas, kultūringas elgesys, pagarba vienas kitam, šeima, tėvynė yra neatsiejami nuo sveiko gyvenimo būdo plačiąja prasme“, – pabrėžė A. Pauliukevičius.
Paklausti, ar jau galvoja apie šeimos pagausėjimą, sportininkai susižvalgo ir prasitaria, kad jau norėtų tapti tėvais. Ilka diplomatiškai bando išsisukti, kad tokių dalykų nelabai įmanoma suplanuoti, tačiau Andrius vyriškai užtikrina, kad tas metas bus jau labai greitai.
Lina ŠIDLAUSKIENĖ
