Sakoma, kad meilei amžiaus ribų nėra. Nei pražilę smilkiniai, nei veidą išvagojusios raukšlės tikriems jausmams – ne kliūtis. Tad į meilės paieškas leidžiasi ne tik jauni, bet ir garbaus amžiaus sulaukę žmonės. Nors naujosios technologijos ir internetas atveria daugiau galimybių atrasti savąją puselę, vis dėlto didesnioji dalis savo laimingą bilietą tikisi ištraukti laiko patikrintu būdu – per skelbimus spaudoje ar televizijoje.
Vienatvė dažnam yra per daug sunki, tad nieko stebėtino, kad ir garbaus amžiaus sulaukusieji leidžiasi į meilės paieškas.
Vienatvės jausmą tikriausiai patiria daugelis. Tačiau retas šiuo jausmu mėgaujasi – baimė likti vienišam dažniausiai kelia nerimą, o kartais tai tampa nepakeliamai skaudu ir šio jausmo negali nuslopinti nei mėgstama veikla, nei įdomi knyga.
Tik bendrumas su kitu žmogumi gyvenimui suteikia prasmės ir nudažo jį visai kitomis spalvomis. Tad nieko stebėtino, kad į naujas pažintis ir meilės paieškas leidžiasi ir savojo princo ant balto žirgo ar princesės ieškantys jaunuoliai, ir gyvenimo saulėlydį pasitinkantys senjorai.
Paradoksalu, tačiau kuo didesnis metų kraitis, tuo reikalavimai draugui didesni, o pasirinkimas mažesnis, tad vyresniems žmonėms susirasti gyvenimo palydovą tampa tikru iššūkiu.
Kaip „Sekundei“ pasakojo 83-ejų panevėžietis Albertas, tapęs našliu jis susirgo depresija. Be to, iki tol sveikata nesiskundęs vyras pasiligojo. Matydama, kokia paciento dvasinė ir psichologinė būsena, jo šeimos gydytoja pasiūlė susirasti širdies damą. Šiam žingsniui pritarė ir vaikai, tad Albertas nieko nelaukęs į laikraštį įdėjo skelbimą, kad ieško gyvenimo draugės.
„Po žmonos mirties labai išgyvenau, prasidėjo nemiga, depresija, tad mano gydytoja pasiūlė susirasti draugę, net pažadėjo padėti. Tarp mano draugų daugiausia vyrų, tad pačiam susirasti antrąją pusę būtų buvę gana sunku. Ir dukra pasiūlė pagelbėti, tik perspėjo, kad davatkos į namus neparsivesčiau“, – savo paieškų pradžią prisiminė vyras.
Nors tokiame amžiuje pasirinkimas gana kuklus, ponas Albertas savo būsimajai kelia tikrai nekuklius reikalavimus. Ir skelbime jis nurodė, kad moteris, norinti tapti jo dama, turi būti ne jaunesnė kaip 66-erių, laisvamanė, pirmos arba antros kraujo grupės, neturinti žalingų įpročių, gimusi po Vandenio ar Dvynio ženklu, pageidautina, kad būtų netekėjusi ir be vaikų.
Paklaustas, ar reikalavimai ne per dideli ir ar neteks likti vienam, vyras tik nusišypso ir paaiškina, kad viskas pagrįsta patirtimi. Be to, vos per savaitę jis sulaukė vienuolikos moterų skambučių.
„Buvau vedęs net keturis kartus. Su pirmąja žmona išsiskyriau vos tik vaikai išvažiavo mokytis į universitetą. Buvo be galo bjauri boba. Jos kraujo grupė buvo trečia, tad dabar ieškau turinčiosios tik pirmą ar, blogiausiu atveju, antrą kraujo grupę. Tas kraujo grupes turinčios moterys mano gyvenime pasitaikė tik geros, tačiau antros grupės – itin silpnos sveikatos. Su antra žmona išsiskyriau po kiek daugiau nei trejų metų, nes buvo nešiuolaikiška. Trečioji, mano širdį pavergusi skaniu maistu, mirė nuo širdies ligos, o paskutinė, su kuria pragyvenome net septyniolika metų, mirė nuo vėžio. Abi jos turėjo antrą kraujo grupę, tad dar vienos žmonos laidoti nenorėčiau. Ieškausi tokios, kuri galėtų mane palaidoti“, – pasakojo Albertas.
Ieško penktos žmonos
Albertas paaiškina, kad apie susitikimą su Aukščiausiuoju dar negalvojantis. Nors jau kopia į devintą dešimtį, atrodo jaunatviškai ir žvaliai. Niekas tiek metų jam neduoda.
„Esu sveikas ir tvirtas vyras. Svarbiausia – mylėti save ir rūpintis savo sveikata“, – jaunatviškumo paslaptį išduoda panevėžietis. Šiuo metu jis savo sveikatą taiso Birštono sanatorijoje.
Paklaustas, kodėl vis dėlto ieškosi ne jaunesnės kaip 66-erių metų damos, juk savo žavesiu galėtų papirkti ir gerokai jaunesnę, vyras atviras – jaunesnei dar reikia ir kūniškų malonumų, tad neištikimybė būtų užprogramuota, o meilės trikampiai – ne jam.
„Tokių metų kaip mano reikia rinktis ne pagal širdį, o pagal protą. Nenoriu jaunesnių, nes jos negalės man būti ištikimos“, – paaiškina Albertas.
Ir nors reikalavimai dailiosios lyties atstovėms, pretenduojančioms į jo ranką ir širdį, išties nemaži, vyras tikina, kad atsirado ir tokių, kurios kone idealiai atitiko reikalavimus. Tiesa, su kai kuriomis net ir po kelių romantiškų pasimatymų santykius teko nutraukti, mat išsiskyrė požiūris į gyvenimą. Pasak Alberto, daugelis moterų norėtų turėti šalia savęs draugą, su kuriuo galėtų nueiti į teatrą, kavinę ar tiesiog praskaidrinti niūrius rudens vakarus, o jam reikia žmonos.
„Barakudas ir visas tas, kurios nori tik mano turtų, labai greitai perprantu, nes jos neatitinka nė vieno reikalavimo. Buvo kelios, atitikusios bent dalį reikalavimų, bet viena vis dar oficialiai neišsiskyrusi su savo vyru, kita, be galo žavi dama, pareiškė, kad jai reikia tik draugo ir iš savo buto niekur nesikelsianti. O aš galvoju apie ateitį, man reikia žmonos, kuri gyventų su manimi mano bute, jį po mirties palikčiau būtent jai“, – kalbėjo Albertas.
Vyras nedrąsiai prasitarė, kad šalia jau yra dama ir ji pretenduoja tapti penktąja žmona. Tiesa, kol kas įvykių neskubinantis – tikisi, kad viskas gražiai išsispręs su laiku.
„Mano tikslas tik vienas – vedybos. Gyvenimas kaip draugams man nepriimtinas, bet nenoriu skubėti. Dabar tai aš pas ją į svečius užsuku, tai ji pas mane, kartu nuvažiuojame į jos sodybą. Atrodo labai miela moteris, ją galėčiau vesti, bet kaip bus, pamatysim“, – šypsosi būsimasis jaunikis.
Meilė – kaip loterija
Ne visos pažintys baigiasi Mendelsono maršu. Prieš kelis mėnesius į laikraštį pažinčių skelbimą įdėjęs 68-erių Antanas tikino nusivylęs naujomis pažintimis ir nieko nebesitikintis. Prieš penkerius metus palaidojęs žmoną tik dabar išdrįso versti naują savo gyvenimo puslapį, kuriame vietos atsirastų ir naujiems jausmams.
„Iš pradžių apie naujus santykius net nedrįsau galvoti, o ir prieš vaikus nesmagu buvo, kad jų tėvas, sulaukęs senatvės, sukvailiojo. Bet visą amžių, kiek man jo liko, nugyventi vienam liūdna. Dukra įsikūrusi Vilniuje, sūnus – Anglijoje, pas mane užsuka vos porą kartų per metus, tad labai trūksta artimo žmogaus, su kuriuo galėčiau išsikalbėti, o kartais ir tiesiog patylėti“, – atvirai kalbėjo „Sekundės“ pašnekovas.
Moteris, kuri galėtų sudominti ir sužavėti, anot Antano, visų pirma turi būti apsiskaičiusi, išsilavinusi, suprantanti humorą, todėl ir skelbime nurodė, kad ieško eruditės, o metai, svoris ar raukšlės visiškai nesvarbu. Tačiau, kaip parodė patirtis, tokių moterų neliko.
„Jau kalbantis telefonu supranti, kad su tuo žmogumi niekas mūsų negali sieti. Aš kalbu apie dvasinius dalykus, jos – apie buitinius. Jei moterį labiau domina mano sodybos dydis nei mano vidus, su tokiu žmogumi negaliu bendrauti“, – pasakojo senjoras.
Tiesa, per porą mėnesių Antanas buvo išsiruošęs į kelis pasimatymus ir net pasikvietęs naują simpatiją į namus, tačiau užteko vos poros susitikimų, kad suprastų: su šiuo žmogumi jam nepakeliui.
„Kaip dabar prieš akis stovi tas vakaras. Iš pažiūros atrodė, kad moteris miela, apsiskaičiusi, bent jau neblondinė, o ir bendrų pomėgių atradom, tačiau tą vakarą, kai pasikviečiau ją į namus, pasibaisėjau viešnia. Kaip džentelmenas prie puodelio kavos pasiūliau po gurkšnelį brendžio, bet tas gurkšnelis virto visu buteliu. Man, išgėrus tokį kiekį alkoholio, būtų ne kas, o ji, moteris, išmaukė tarsi vandenį. Daugiau jai neskambinau, bet gal ir pati suprato, kodėl“, – vieną labiausiai nevykusių pasimatymų prisiminė Antanas.
Paskui buvo dar ne vienas susitikimas, tačiau moters, kuri pavergtų širdį, taip ir nepavyko rasti. Vyras svarsto, kad galbūt jam lemta nugyventi likusį gyvenimą vienam, todėl antrosios pusės paieškas nutraukė. Pasak Antano, šeimininkės, kuri ruoštų valgį ar tvarkytų namus, jam nereikia, nes visa tai kuo puikiausiai gali padaryti pats, o sielos draugę vargu ar įmanoma rasti per pažinčių skelbimus.
„Čia kaip loterijoje. Vieniems sekasi, kitiems – ne. Didžiausia moterų bėda ta, kad visos jos labai valdingos ir jau nuo pat pirmosios pažinties minutės nori kontroliuoti ne tik situaciją, bet ir vyrą. Pirmoji mano žmona buvo labai valdinga, tad kitos tokios nebenoriu. Kita vertus, gal ir gerai, kad nepavyko rasti simpatijos – esu sau ponas ir niekam prieš nieką nereikia atsiskaityti. O gal pats gyvenimas dar suves su žavia erudite“, – vilties nepraranda Antanas.
Princo ant balto žirgo nebelaukia
Per pažinčių skelbimus nemažai ir dailiosios lyties atstovių ieško antrosios puselės. Pagrindiniai moterų reikalavimai vyrams – kad būtų nevedę, neteisti ir nepiktnaudžiaujantys stipriaisiais gėrimais. Pageidavimų sąraše atsiduria ir puikus humoro jausmas, ir nuosava mašina. Ir nors šiuos kriterijus atitinka nemažai džentelmenų, „Sekundės“ kalbinta dama negailėjo kritikos akmenukų į vyrų daržą.
Šešiasdešimtmečio slenkstį jau perkopusi, bet itin jaunatviškai atrodanti Janina pasakojo, kad su savo vaikų tėvu išsiskyrė prieš penkiolika metų dėl jo girtavimo. Beveik aštuonerius metus turėjo bendraamžį draugą, tačiau ir šie santykiai nutrūko dėl nesibaigiančio vyro psichologinio smurto, girtavimo. Tačiau net ir neigiama patirtis su vyrais jos tikėjimo gražiais santykiais ir meile nenužudė.
Janina sako suprantanti, kad princo ant balto žirgo nebesulauks, tačiau žmogų, su kuriuo nesijaustų vieniša, vis dar neprarandanti vilties sutikti. Bet, kaip juokauja moteris, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių.
„Nutrūkus paskutiniams santykiams turėjau vilties, kad pavyks rasti žmogų, sau artimą sielą, tačiau kuo toliau, tuo labiau matau, kad tai nebus paprasta, o gal ir neįmanoma. Iš pradžių su drauge eidavome į šokius, skirtus vyresniems, bet ten arba seneliukai ateina, arba tie, kurie moteris keičia kaip kojines ar net dažniau. Tikrai nenoriu būti pereinamasis prizas“, – kalbėjo Janina.
Vyrai – nykstanti rūšis
Savo laimę Janina pabandė įdėdama skelbimą į vienos televizijos pažinčių rubriką. Moteris neslėpė, kad sulaukė nemažai gerbėjų skambučių, tačiau iš visų daug žadančių pasimatymų grįždavo nusivylusi.
„Visus vyrus galima skirstyti į ieškančiuosius nuotykių už šeimos ribų, alfonsus ir narcizus bei nežinančiuosius ko nori. Pirmųjų bent jau man pasitaikė daugiausia. Ir visi jie suokia tą pačią giesmelę, kad jų žmonos yra raganos, furijos ir nesutinka skirtis, o jiems, vargšeliams, reikia tik trupučio moteriško švelnumo. Bet kam man toks vyras, kuris su manimi bijos pasirodyti viešumoje. Su juo nei į teatrą nueisi, nei šventes kartu sutiksi. Nebe tas amžius, kad reikėtų slapstytis kaip įsimylėjėliams“, – šypsosi Janina.
Nemažai ir kavalierių, kurie nori pasinaudoti moters gerumu. Savo lipšniomis kalbomis iš pradžių apsuka moteriai galvą, o paskui naivuolę išnaudoja. Kaip tikino Janina, ji jau nesunkiai atpažįsta alfonsus, kurie savo pensiją krauna į kojinę, o iš moters gyvena. Ne vienam tokiam yra užtrenkusi prieš nosį duris. Dar kiti patys nežino, ko nori – vieną dieną čiulba, kad reikia tiesiog artimo žmogaus, kitą dieną jau to nebepakanka ir atsiranda tam tikrų reikalavimų, kol galiausiai pradeda diktuoti sąlygas.
„Kažkodėl daugelis vyrų įsivaizduoja, kad jie – nykstanti rūšis, todėl moterys turi juos vos ne ant rankų nešioti. Taip, tokiame amžiuje jų mažuma, bet tada geriau jokio vyro, nei bet kokį tik dėl kvapo turėti. Manau, nesvarbu, kiek tau metų, dėmesį ir visą savo žavesį parodyti turi vyras. Antraip koks jis vyras“, – kategoriška ponia Janina.
Gediminas Navaitis, psichoterapeutas, Mykolo Romerio universiteto docentas
Vienišas žmogus nori turėti ir siekia susirasti ilgalaikį draugą, antrąją pusę. Noras ar net, sakyčiau, poreikis užmegzti patrauklius ir gyvenimą įprasminančius santykius, šalia turėti žmogų, su kuriuo būtų gera ir varge, ir džiaugsme, visiškai nepriklauso nuo amžiaus.
Lietuvoje vis dar gajus keistas požiūris, kad jeigu žmogus vyresnis, jis jau prastos sveikatos, todėl jam nieko nebereikia. Tačiau toks požiūris niekuo nepagrįstas. Atvirkščiai, daugelis senjorų yra aktyvūs, žvalūs ir daug geresnės sveikatos nei jauni žmonės. O natūralus senėjimas praktiškai neturi įtakos gyvenimo kokybei. Aišku, viskas priklauso nuo to, ką vadinsime senjoru, kur yra ta senatvės amžiaus riba. Šimtamečiai gal jau ir neturi planų kurti šeimą ar ieškoti naujų pažinčių, bet kai kurie 80-mečiai ar 90-mečiai yra aktyvūs visose srityse.
Ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia – vyrams skirto erotinio žurnalo „Playboy“ įkūrėjas 88-erių Hugh Hefneris ir dabar vis dar ieško erotinių pramogų. Taip, apie 70–80 metus tas erotinis santykių aspektas susilpnėja, tačiau 60-mečių jis dar labai išreikštas. Tai, kad seksualiniai santykiai yra gana svarbūs, pažinčių svetainėse nurodo daugelis 60-mečių. O noras turėti širdžiai artimą žmogų, kaip jau minėjau, neturi amžiaus cenzo.
Lina ŠIDLAUSKIENĖ
