Tekantis vanduo, lava, ledas suformavo dabartinį Marso
paviršių gana neseniai – tik prieš kelis milijonus metų, teigia mokslininkai,
kuriantys įvairiausias hipotezes apie gyvybę šioje planetoje.
Trijuose straipsniuose žurnale “Nature” tarptautinė mokslininkų grupė tvirtina, kad Europos kosminės agentūros (EKA) misijos “Mars Express” atsiųsti vaizdai ir naujausi duomenys rodo, jog Marse būta slenkančių ledynų, klimato pokyčių ir vulkaninės veiklos.
“Matome Marse geologines charakteristikas, kurios galėjo būti susijusios su gyvybe, – sakė vienas straipsnio autorių amerikietis Džeimsas Hedas (James Head), Brauno universiteto Rod Ailende tyrėjas. – Vis dėlto dar per anksti teigti, kad gyvybė ten tikrai egzistuoja”.
Naujausi, stereovaizdo kamera (HRSC) gauti planetos paviršiaus vaizdai rodo, kad Marsas yra dinamiška planeta, kurios praeityje neabejotinai buvo vandens. Skystas vanduo – žemiško tipo gyvybės prielaida.
Vokietijos areokosminio centro Berlyne mokslininkas Ernstas Hauberis (Ernst Hauber) su kolegomis mano, kad prieš 350 milijonų metų būta ugnikalnio išsiveržimų, kurie paliko įdubas ugnikalnyje Hecates Tholus. O prieš 5 milijonus metų ledynų veiklos sukeltos nuosėdos užpildė šias įdubas.
Pasak Dž. Hedo, ledynai slinko nuo ašigalių į vidurines platumas laikotarpiu, kuris prasidėjo prieš 350 tūkstančių metų ir baigėsi prieš 4 milijonus metų.
Trečiame straipsnyje, kurio autorius yra Džonas Merėjus (John Murray) iš Didžiosios Britanijos atvirojo universiteto, pateikiami duomenys apie užšalusį vandens kūną, kuris yra maždaug tokio ploto ir gylio kaip Šiaurės jūra Žemėje.
Stereovaizdo kamera gauti duomenys leidžia spėti, kad ledo yra ir dabar Marso paviršiuje ar giliau po paviršiumi.
Dž. Hedas dar sako, kad jo su kolegomis tirtas ledynų suneštas nuosėdas galima bus detaliau išnagrinėti ateityje, kai bus paimti mėginiai, tuomet ir duomenų apie gyvybę Marse bus daugiau.
“Jei turėtume to ledo, sužinotume gerokai daugiau apie klimato pokyčius Marse, apie gyvybės galimybę”, – aiškino Dž. Hedas.
Reuters-ELTA
