Pastaruosius trejus metus daugėjo santuokų, tačiau
pernai palyginti stipriai – 4,9 proc. – padaugėjo ir skyrybų.
Išankstiniais Statistikos departamento (STD) duomenimis, 2004 metais susituokė 19429 poros, išsiskyrė 11122. Pasak departamento, ištuokų rodiklis šalyje stabilizavosi prieš daugiau nei dešimtmetį, ir tūkstančiui lietuvių per metus tenka apie 3 ištuokas.
Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos užsakymu “Vilmorus” atliktame tyrime pateikiamas 2004 metų Lietuvos gyventojų poreikių tyrimas. Jo metu nustatyta, kad turtas gyventojams yra beveik keturis kartus svarbesnis nei šeima.
Vidutinė buvusios santuokos trukmė pernai buvo apie 12 metų. Maždaug penktadalis porų išsituokė nepragyvenę santuokoje 10 metų, 13 proc. – antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį, 3 proc. – pragyvenę santuokoje daugiau nei 25 metus.
Jei išliks pastarųjų metų ištuokų lygis, tikėtina, kad iš 100 susituokusių porų daugiau negu 40 išsituoks. Po ištuokos be vieno iš tėvų, dažniausiai be tėvo, per metus lieka apie 10 tūkst. vaikų.
Santuokų skaičius, nuo 1991 iki 2001 metų sparčiai mažėjęs, pastaruosius trejus metus ėmė augti ir pernai ūgtelėjo 14 procentų. Pernai tuokėsi vyresni žmonės nei prieš penkmetį: vidutinis pirmą kartą besituokiančių vyrų amžius 2004-aisiais buvo 27 metai, moterų – 25 metai. Maždaug penktadaliui besituokiančių tai buvo ne pirma santuoka.
Gyventojų skaičius šių metų pradžioje buvo 0,6 proc. mažesnis nei prieš metus, ir siekė 3,425 milijono. Ir toliau didesnis mirštančių nei gimstančiųjų skaičius, išvykusiųjų iš Lietuvos daugiau nei į ją atvažiavusių. Pernai gimė 30,6 tūkst. kūdikių, mirė 41,4 tūkst. žmonių. Moteris Lietuvoje per savo gyvenimą vidutiniškai pagimdo 1,3 kūdikio.
Per pastaruosius penkerius metus mirtingumas vėl padidėjo 8 procentais. Vyrų mirtingumas beveik trečdaliu didesnis negu moterų, kaimo gyventojų – daugiau nei pusantro karto didesnis nei miesto. 2004 metais tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė siekė 72 metus (vyrų – 67, moterų – 78 metus).
Anot oficialios statistikos, iš Lietuvos pernai išvyko 15,2 tūkst. žmonių – 37,5 proc. daugiau nei 2003-iaisiais. Daugiausia žmonių – 3,5 tūkst. – išvyko į Didžiąją Britaniją, kitos Lietuvių mėgstamos kryptys – JAV, Vokietija, Rusija. Į Lietuvą atvyko 5,5 tūkst. žmonių, daugiausia – iš Rusijos. Lietuvoje didžiausias neigiamas migracijos saldo – rodiklis, rodantis išvykusių ir atvykusių į šalį skirtumą. Jis siekė minus 2,8, kai Latvijoje atitinkamas rodiklis – minus 0,5, Estijoje – minus 0,1.
ELTA
