Lietuva gali neįvykdyti Europos Sąjungos
direktyvos nuo 2005 metų ne mažiau kaip 2 proc. visų sunaudojamų degalų pakeisti biokuru.
Žemės ūkio rūmų duomenimis, tai sudaro apie 20 tūkst. tonų biodegalų: iš jų – 14 tūkst. tonų biodyzelino ir 6 tūkst. tonų bioetanolio.
Lietuvoje veikiančios biodegalų gamybos bendrovės “Rapsoila”, galinčios gaminti apie 10 tūkst. tonų biodyzelino per metus, direktorius Edvardas Čaplinskas Eltai sakė, kad kol kas biokurą pardavinėti sekasi nelengvai.
Dabartiniu metu tik “Lukoil” degalinėse galima nupirkti biodyzelino, kurio sudėtyje yra iki 5 proc. rapso metilo spirito. Beje, biodyzelino tona kainuoja apie 330 litų pigiau negu dyzelino.
Tačiau Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas abejoja, ar žemdirbiai užaugins biodegalams gaminti reikalingą rapsų ir kvietrugių kiekį. Dabartiniu metu už toną rapsų mokama 160 litų, o kvietrugių – 60 litų subsidija.
Biodegalų gamintojai pageidautų už toną kvietrugių gauti 140 litų subsidiją.
Europos Sąjungos senbuvėse šalyse už atsinaujinančios energijos gamybai skirtus augalus mokama papildoma tiesioginė išmoka 155,38 lito už hektarą. Siūloma Vyriausybei siekti, kad tokia pati išmoka nuo kitų metų būtų mokama ir mūsų žemdirbiams.
E. Čaplinskas teigė, kad už žaliavą ketina mokėti 40-50 litų daugiau negu rudenį bus rinkos kaina. Pernai ši bendrovė už toną rapsų mokėjo po 680-700 litų. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Jagminas sakė, kad jau šiais metais reikalingam biodegalų kiekiui pagaminti perdirbėjai nupirks apie 30 tūkst. tonų rapsų ir 26 tūkst. tonų kvietrugių.
Savo ruožtu dar po penkerių metų biodegalams pagaminti jau reikės 135 tūkst. tonų rapsų ir 94 tūkst. tonų kvietrugių. Biodegalų gamintojams numatytos subsidijos. Šiemet joms skirti 7,7 mln. litų, 2006 metams – 9,4 mln. litų.
Europos Sąjungos senbuvėse šalyse už atsinaujinančios energijos gamybai skirtus augalus mokama papildoma tiesioginė išmoka 155,38 lito už hektarą. Siūloma Vyriausybei siekti, kad tokia pati išmoka nuo kitų metų būtų mokama ir mūsų žemdirbiams.
ELTA