Lietuvoje pernai nelicencijuotų kompiuterinių programų
vartojimo lygis išliko toks pat, kaip ir 2003-aisiais – 58 procentai.
Šalies informacinių technologijų (IT) kompanijos dėl to prarado 57 mln. litų, pranešė programinės įrangos kūrėjų asociacija BSA.
Užpernai piratavimo nuostoliai Lietuvoje buvo maždaug 11 mln. litų mažesni, nors piratavimo lygis – toks pat.
Kitose Baltijos šalyse nelicencijuotų programų naudojimas pernai padidėjo 1 proc.: Latvijoje šiuo metu jis siekia 58, Estijoje – 55 procentus. Lenkijoje nelegalios programos užima 59 proc. rinkos.
“Nors procentinė piratinių programų dalis Lietuvoje nepakito, realus jų naudojimas augo kartu su sparčia IT rinkos plėtra ir didėjančiu kompiuterių vartotojų skaičiumi”, – sakė “BSA Lietuvos” prezidentas Ervinas Leontjevas.
Piratavimo lygio tyrimą atliko tarptautinė rinkos tyrimų kompanija IDC. Pasaulinis piratavimo lygio 2004 metais tyrimas rodo, kad pernai globalus nelicencijuotų programų vartojimas siekė 35 proc. ir buvo 1 proc. mažesnis nei 2003 metais.
Pasaulio vartotojai per metus legaliai įsigijo programinės įrangos už 59 mlrd. JAV dolerių (šios dienos kursu – 161,37 mlrd. litų), tuo tarpu į kompiuterius jos įdiegė už 90 mlrd. JAV dolerių (246,2 mlrd. litų).
Kasmetinis tyrimas apima 87 pasaulio šalis. Jo rezultatai rodo, kad piratavimo lygis 2004-aisiais pakilo 34 valstybėse, sumažėjo 37-iose, o 18 išliko nepakitęs. Pasaulyje aukščiausias piratavimo lygis užfiksuotas Vietname (92 proc.), žemiausias – JAV (21proc.). Tarp Europos šalių didžiausia santykinė nelicencijuotų programų dalis yra naudojama Ukrainoje (91 proc.), o mažiausia – Austrijoje (25 proc.).
ELTA
