Praėjus kelioms dienoms po bendrosios “.eu” interneto
vardų registracijos pradžios aiškėja, kad lietuviai pakankamai pasyviai kovoja
dėl šios zonos adresų, teigia specialistai.
Pirmąją bendrosios registracijos dieną – balandžio 7-ąją – iš Lietuvos išsiųsta ir užregistruota tik apie 500 prašymų “.eu” vardams registruoti, pranešė tokius adresus registruojanti įmonė “Interdata”.
“Kompanijoms, kurioms rūpi Europos Sąjungos rinka ir kurios savo vardo dar nespėjo užregistruoti, ilgai delsti neverta”, – sakė “Interdatos” projektų vadovė Kristina Sederevičiūtė.
Pasak jos, “užmigusioms” bendrovėms vėliau norimą adresą gali tekti perpirkti iš adresų supirkinėtojų arba teikti apie 2 tūkst. eurų (6,9 tūkst. litų) kainuojantį skundą Čekijos arbitražo teismui.
Pirmąją bendrosios dieną Didžioji Britanija išsikovojo apie 177 tūkst., Vokietija – 138 tūkst., Olandija – 100 tūkst. naujų “.eu” vardų.
Pirmadienį ryte bendras paraiškų iš Lietuvos “.eu” vardams registruoti skaičius siekė 1,2 tūkst. ir buvo toks pats, kaip ir iš Estijos. Tuo tarpu iš Latvijos buvo paduota 2,6 tūkst. paraiškų “.eu” vardams registruoti.
Iki balandžio 7-osios paraiškas “.eu” vardų registracijai galėjo pateikti tik įmonės, valstybės institucijos ar organizacijos, pageidaujančios “.eu” ir galinčios įrodyti teises į tokius vardus. Nuo penktadienio paraiškas gali teikti bet kas.
Lietuvos gyventojai, įmonės ir kitos organizacijos paraiškas “.eu” vardų registracijai gali pateikti tiek Lietuvos, tiek užsienio įgaliotiems registruotojams.
Teisę priimti paraiškas “.eu” vardų registracijai Lietuvoje turi KTU, bendrovės “Interneto vizija”, “Lanteka” ir “Interdata”. Pagrindinė už šių vardų registravimą atsakinga organizacija “Eurid” įsikūrusi Briuselyje.
BNS
