Mokslininką, Mechatronikos centro direktorių Tomą Jukną į Panevėžį atviliojo meilė, o į Savivaldybę – politikai. Jo pavaduotoja, taip pat mokslo darbuotoja, Sandra Jakštienė į politiką nėrė trokšdama naujų iššūkių.
Valdininku tapęs mokslininkas T. Jukna norėtų Panevėžį matyti taip gražiai sutvarkytą kaip Ventspilį. U. Mikaliūno nuotr.
Dėl naujo darbo atidėjo įkurtuves
Ant naujojo miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus 35 metų Tomo Juknos kabineto stalo – šūsnys dokumentų, tačiau visi jie tvarkingai išdėlioti tam tikra seka, veikiausiai pagal svarbą.
Direktorius dažnai darbe užtrunka iki vėlaus vakaro, 21–22 valandos. Nori kuo greičiau susipažinti su pirmtakų palikimu, įsigilinti į problemas. Darbe dieną vienas po kito seka pasitarimai, susitikimai, o kur dar kvietimai į įvairius renginius.
Dvejais metais vyresnė T. Juknos žmona Vaiva, informacinių technologijų specialistė, vyrui nepriekaištauja, kad į namus grįžta vėlai. Ji neprieštaravo sutuoktinio sprendimui priimti pasiūlymą vadovauti Savivaldybės administracijai, nors ir nebuvo juo labai sužavėta.
Juknos susitaikė, kad teks atidėti ir planuotas įkurtuves nuosavame name. Vieno kambario bute su 11 ir 6 metų sūnumis gyvenantys sutuoktiniai šiemet vasarą planavo baigti įrengti šešerius metus Stetiškiuose statytą namą.
Beveik visą laisvalaikį ir vasaras T. Jukna skirdavo nuosavo būsto statybai. Pasak vyro, statybininkai namą surentė, o jis pats atliko visus kitus darbus – ir inžinerinius, ir statybos: tinkavo, šiltino sienas, dirbo kitus darbus.
„Esu nagingas, daug ką pats galiu padaryti“, – santūriai šypsodamasis patikino pašnekovas, griaudamas visuomenėje susiformavusį mokslininko stereotipą.
T. Jukna net nepuoselėja vilties, kad vasarą pavyks paplušėti name. Pasak jo, darbams, kuriuos pats galėjo atlikti, teks samdyti meistrus. Akivaizdu, kad dirbdamas Savivaldybėje laisvo laiko turės gerokai mažiau.
T. Jukna atkreipė dėmesį ir į namuose atsiradusį didelį krepšį.
„Vis pagalvoju, sutapimas ar ne? Kam jį žmona nupirko“, – juokiasi administracijos vadovas.
Racionalaus, analitinio mąstymo, dalykiškam vyrui, akivaizdu, nesvetimas humoro jausmas. Gal direktoriui jis padės Savivaldybėje išlaviruoti tarp politinių ledkalnių?
T. Jukna jau pajuto nuo jų dvelkiantį šaltį, bet nenustebo.
„Mano, kaip mokslininko ir vadovo, patirtis, kurią sukaupiau Panevėžio institute ir Mechatronikos centre, nelengvai dera su darbo Savivaldybėje specifika, bet tai natūralu. Man tai naujas, įdomus etapas. Tikiuosi, kad su komanda man pavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų“, – „Sekundei“ tvirtino T. Jukna.
Sekė paskui būsimą žmoną
Į administracijos direktoriaus kėdę sėdęs mokslininkas norėtų apsaugoti šeimą nuo viešumo. Sako, kad ne todėl, jog turėtų ką slėpti. T. Jukna jaudinasi dėl vaikų, kad jie iš bendraamžių nesulauktų nereikalingo dėmesio.
T. Juknai ir jo žmonai Vaivai Panevėžys nėra gimtasis miestas. Administracijos direktorius gimė ir augo Biržų rajone, o jo žmona Biržuose. Jiedu susipažino dar moksleiviai, o rimtai draugauti pradėjo vyresnėse klasėse.
T. Juknos mylima mergina anksčiau baigė mokyklą ir įstojo į KTU Panevėžio institutą studijuoti verslo administravimo ir vadybos. Jis, baigęs vidurinę, išvažiavo mokytis į Kauną, KTU pasirinko inžineriją.
T. Juknos tėvas buvo elektrikas inžinierius. Vaikystėje jis sūnų dažnai veždavosi kartu į objektus, patikėdavo jam išardyti įvairius prietaisus. Berniuką labai traukė fizika, ypač su elektra susiję dalykai.
Per fizikos pamokas jam būdavo be galo įdomu surinkti elektros schemas. Jau 9 klasėje jis žinojo, kad kaip tėtis bus inžinierius elektrikas.
Mokykloje T. Jukna mokėsi labai gerai, tačiau neslepia, kad pradinėse klasėse jo mamai mokytojai tekdavo pasėdėti su juo prie pamokų. Tuo metu berniukui svarbiau buvo žaidimai su draugais lauke nei mokslas.
Baigęs mokyklą ir įstojęs į universitetą jaunuolis savo ateitį įsivaizdavo labai paprastai – baigs mokslus, įsidarbins kokioje nors įmonėje inžinieriumi. Tačiau šiuos planus pakoregavo meilė.
Jau pirmame kurse, po pirmojo semestro, T. Jukna universiteto administracijos pasiprašė pervedamas į KTU Panevėžio institutą.
„Mūsų su Vaiva santykiai klostėsi puikiai. Nesinorėjo išsiskirti ilgesniam laikui. Kas savaitę važinėti autobusu į Panevėžį buvo per sudėtinga. Todėl atsekiau paskui savo merginą. Tuo metu mes jau galvojome apie bendrą gyvenimą, vedybas“, – pasakojo jis.
2000-aisiais, mokydamasis antrame kurse, T. Jukna vedė savo mylimąją. Pora išsinuomojo butą, paskui įsigijo vieno kambario nuosavą, gimė vaikai.
Panevėžyje iš karto buvo pastebėtas
T. Jukna svarsto, kad Kaune jis, kaip mokslininkas, ko gero, nebūtų tiek pasiekęs.
„Kaune gerokai didesnė konkurencija. Turėčiau labai pasistengi, kažkuo smarkiai išsiskirti, kad būčiau pastebėtas. O ir žmonių tarpusavio santykiai ten savotiški. Čia, Panevėžyje, mane iš karto pastebėjo. Dėstytojas Darius Viržonis, pamatęs, kad susigaudau technikoje, pasiūlė įsidarbinti laborantu. Sutikau. Matydami, kad man gerai sekasi, dėstytojai skatino eiti toliau.
Baigęs automatikos ir valdymo specialybės bakalauro studijas, pradėjau dėstyti, nes tuo metu Panevėžyje trūko dėstytojų. Paskui gavau valdymo inžinerijos magistro laipsnį, įstojau į doktorantūrą. Dirbau dėstytoju, lektoriumi“, – apie sėkmingai susiklosčiusią mokslininko karjerą pasakojo T. Jukna.
Tuometis Mechatronikos centro vadovas Liudas Jakučionis įtraukė gabų, jauną mokslininką į centro veiklą. T. Jukna džiaugėsi galėdamas dirbti naujai įrengtoje laboratorijoje ir atsivėrusiomis naujomis galimybėmis.
„Rinkome iš įmonių specialistus ir mokėme juos. Tuo metu buvo didelis tokių mokymų poreikis. Dirbau ir su studentais. Tai buvo intensyvus, įdomus laikotarpis“, – prisiminė jis.
Apsigynęs mokslų daktaro laipsnį T. Jukna sulaukė pasiūlymo vadovauti mechatronikos laboratorijai.
Piktinosi duobėtomis gatvėmis ir nepjauta žole
Savivaldybės administracijos direktorius mano, kad šiame gyvenimo etape jam teks atsisakyti mokslinės veiklos, tačiau jis tikisi, kad ateityje grįš į mokslo pasaulį.
„Esu politinio pasitikėjimo tarnautojas. Amžinai Savivaldybėje nesėdėsiu“, – sakė jis.
Kol nedirbo Savivaldybėje, T. Jukna, kaip ir visi gyventojai, piktinosi duobėtomis gatvėmis, nepjauta žole, kitais akį rėžiančiais nepatogumais.
Eidamas dirbti į Savivaldybę jis numatė, kad valstybinėje įstaigoje biurokratinis mechanizmas nesisuks taip greitai, kaip norėtųsi. Ir tai pasitvirtino.
„Čia negali išspręsti problemos taip greitai, kaip norėtųsi – yra sutartys, viešieji pirkimai ir t. t. Biudžetas suplanuotas, jis ne guminis. Pavyzdžiui, mieste yra 600 kiemų, o per metus galima sutvarkyti tik 8. Visiems geras nebūsi“, – kalbėjo jis.
Su šeima vasarą Ventspilyje atostogavusį T. Jukną sužavėjo puikiai sutvarkyta šio miesto infrastrukūra.
„Būtų puiku taip sutvarkyti Panevėžį. Bet per dvi savaites dar nesugalvojau, kaip tai padaryti“, – šyptelėjo direktorius.
Karjerą pradėjo paauginusi vaikus
Galbūt T. Juknai tai padaryti padės nuo pirmadienio jo pavaduotoja pradėsianti dirbti kolegė, Kauno technologijos universitete aukštąjį išsilavinimą įgijusi socialinių mokslų daktarė, Utenos kolegijos docentė Sandra Jakštienė.
Mokslų daktarė S. Jakštienė, gavusi pasiūlymą eiti Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas, ilgai nesvarstė, nes mėgsta iššūkius. U. Mikaliūno nuotr.
45 metų moteris, kaip ir T. Jukna, yra padariusi karjerą mokslo srityje, turi pedagoginio darbo patirties. Administracijos direktoriaus pavaduotoja dirbo KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto Technologijų katedroje, KTU Panevėžio instituto Vadybos ir administravimo fakulteto Vadybos mokslų katedroje, Panevėžio M. Rimkevičaitės technologinėje mokykloje.
S. Jakštienė politikoje naujokė, tik šiemet įstojo į Darbo partiją. Gavusi pasiūlymą dirbti Savivaldybėje, ji ilgai nesvarstė.
„Mėgstu iššūkius. Ilgai negalvoju, sprendimus priimu greitai“, – tvirtina ji.
Tris dukteris su vyru auginanti moteris sako, kad šeima jos sprendimui neprieštaravo, apskritai ją visada labai palaikė. Tačiau kalbėti apie savo artimuosius ji vengia, sako norinti juos apsaugoti nuo viešumo.
Politikė tik pasakė, kad dvi jos dukros jau suaugusios, viena baigusi aukštąjį mokslą, kita dar studijuoja, abi dirba. Penkiolikmetė jaunėlė – gimnazistė.
S. Jakštienė karjerą pradėjo jau vaikams paaugus. Anksti šeimą sukūrusi moteris džiaugiasi, kad galėjo būti su vaikais, kai jiems labiausiai reikėjo mamos.
Augindama vaikus ji buvo įkūrusi savo individualiąją įmonę.
S. Jakštienės teigimu, ji visada troško žinių, mokslas jai buvo prioritetinė sritis. Mokykloje ji gerai mokėsi, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.
Tačiau gyvenimas taip susiklostė, kad studijas teko nukelti šiek tiek vėlesniam laikui.
„Neįsivaizdavau savęs nei namų šeimininke, nei mokslininke, nei pedagoge, nei vadove, tačiau taip atsitiko, kad tapau ir tuo, ir tuo“, – kalbėjo ji.
S. Jakštienė nenorėtų atsisakyti darbo su studentais. Moteris sakė labai griežtai planuojanti laiką, tačiau abejoja, ar pavyks suderinti darbą Savivaldybėje su dėstytojos.
Ji kuruos sau artimas ir įdomias socialinę, švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros sritis.
„Man patinka daug dirbti, bet randu laiko ir laisvalaikiui“, – kalbėjo ji.
Nuosavame name gyvenanti S. Jakštienė turi nedidelį daržą, augina gėles, laiko šunį ir katę. Laisvalaikiu mėgsta skaityti, važinėtis dviračiu miške.
Inga SMALSKIENĖ
